Šalies agrarinio sektoriaus bendruomenę supurtė žinia, jog keliolika metų Lietuvos žemės ūkio universitete organizuotas parodas jau sutarta atiduoti užsieniečiams.
Apskritojo stalo diskusija „Kokia yra žemės ūkio parodų Lietuvoje ateitis“ vyko „ŪP“ redakcijoje ir LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko patalpose, nes parodas organizuojančios įstaigos vadovai rektoriaus buvo įspėti nedalyvauti redakcijos diskusijoje, antraip jiems būsianti įrašyta... pravaikšta.
UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas TRAINAITIS: „Mes pabėgome iš Vilniaus „AgroBalt“, nes ta paroda „išsikvėpė“. Ministerija skirdavo lėšas demonstruoti technikai, kuri gaminta prieš 50 metų.
LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parke mums sudarė geras sąlygas ekspozicijoms.
Mes skyrėme ilgalaikes investicijas: negailėjome lėšų auditorijoms įkurti, mokėme LŽŪU dėstytojus, nemokamai juos ir studentus vežėme į užsienyje vykstančias žemės ūkio parodas. Visa tai mums kainavo, tačiau mes esame patriotai, esame baigę šį universitetą, mums ne tas pat, kam skirti savo uždirbtus pinigus.
Beje, tai ne tik mūsų, bet ir žemdirbių pinigai, tą reikėtų atsiminti, atiduodant žemės ūkio parodų organizavimą užsieniečiams. Dabar kažkas už mus Vilniuje nusprendė, jog per metus vyks tik viena žemės ūkio paroda. Kaip anais laikais, kai pirmasis partijos sekretorius viską spręsdavo. Galbūt mes kas mėnesį organizuosime po parodą. Juk pinigus jai organizuoti mes mokame.“
UAB „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas Pranas DAILIDĖ: „Iš mūsų norima atimti mūsų sukurtą produktą – parodas. Universitetui už dalyvavimą jose mes esame sumokėję penkerius metus į priekį. Galbūt vokiečiai pasiūlė rektoriui labai geras parodų organizavimo sąlygas, nes konkurse neatsirado protingų lietuvių?
Matyt, visi mes esame avinai, ir valdžia ilgai dar mus kirps. Todėl lietuviai bėga į užsienį, nes čia su jais nesiskaitoma. Prieš keliolika metų mes kūrėme parodas, investavome į mokslą, padovanojome universitetui auditorijas, o dabar universiteto vadovai į mus nusivalė kojas. Šią parodą mes rengėme savo lėšomis. Dabar savo lėšomis ją surengsime kitur. Susitarsime, nuvešime techniką į Marijampolę, Uteną, Klaipėdą.
Žemės ūkio parodos buvo puikus, profesionalus verslo ir mokslo produktas. Steigdami auditorijas, rūpindamiesi mokslininkais, studentais mes investavome į ateitį. Dabar mūsų idėją kažkas už mūsų nugarų parduoda užsieniečiui.
Kaip Lietuvos pilietis aš jaučiuosi labai prastai. Rektorius iš mūsų padovanotų auditorijų tegul nukabina tas lenteles apie rėmimą ir mecenavimą.“
LŽŪU rektorius Romualdas DELTUVAS (telefonu): „Nesiruošiu nieko nei parduoti, nei atiduoti. Mes tiesiog rengiame parodų koncepciją kartu su Žemės ūkio ministerija ir užsienio firma. Norime, kad visiems būtų gerai. Ta vokiečių firma jau keliolika metų dalyvauja rengiant „AgroBalt“ parodas.
Su ja mes ruošiamės dešimčiai metų pasirašyti sutartį, kuri būtų tinkama ir mūsų verslininkams. Kitą sutartį pasirašysime su Žemės ūkio ministerija, kuri įsipareigos parengti šiuolaikinį parodų centrą, tinkantį ne tik „AgroBalt“, bet ir kitoms parodoms. Mes žiūrime į plėtrą, į ateitį, mąstome strategiškai.“
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras RINKEVIČIUS: „Lietuva – nedidelė šalis, todėl ta pačia tema organizuoti keletą parodų per metus neracionalu, per dideli kaštai parodų dalyviams. Supažindinti žemdirbius ir visuomenę su naujausiais produktais, pristatyti naujausias technologijas ir techniką pakanka kartą per metus.
Prieš 10–15 metų, kol informacijos apie naujausias technologijas ir techniką pasaulyje iš tiesų trūko, mūsų žmonės dėl vizų režimo, didelių kelionių kaštų mažiau keliavo po kitas šalis, poreikis parodoms buvo didesnis.
Šiandien Lietuvai esant ES nare, žemdirbiai patys daug keliauja po kitas šalis, ne vienam teko kitur padirbėti, todėl susipažinti su naujovėmis galimybių yra kur kas daugiau. Dabar pakanka kartą per metus organizuoti didelę žemės ūkio naujovių parodą, kurioje būtų pristatytos ūkininkauti reikalingos priemonės, technologijos ir technika.
Lietuvos žemės ūkio universitetas yra sukaupęs geros patirties organizuojant parodas “Ką pasėsi” ir “Agropanorama”, turi gerų specialistų, gebančių profesionaliai tai atlikti ir tą tradiciją reikia tęsti, tik koncentruojantis į vieną parodą per metus šia tema.
Gera patirtimi tapo Žemės ūkio ministerijos kasmet kitoje apskrityje kartu su žemdirbių organizacijomis ir apskričių administracijomis organizuojamos žemdirbių šventės, kurių metu kartu vykstančiose mugėse pristatomi tautinio paveldo, tautodailės meistrų, kaimo amatininkų gaminiai ir produktai, tautinė kultūra. Tai yra iš tiesų puikios žemdirbių, kaimo gyvenimo ir etnokultūros pristatymo šventės, ir ateityje ŽŪM kartu su partneriais reikia organizuoti jas ir toliau.
Norint pristatyti perdirbtus žemės ūkio produktus, gėrimus, perdirbimo įrangą, galima būtų organizuoti kad ir „Litexpo” parodų rūmuose tokios paskirties parodą, jei to pageidauja perdirbėjai ir vartotojai. Gal tai galėtų būti organizuojama kas dveji metai.
Parodoms, manau, labai svarbu ir susiformavusios, nuolatinės jų organizavimo laiko ir vietos tradicijos, tai atrodo solidžiau ir patraukliau.“
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas JAGMINAS: „Visame pasaulyje žinomos žemės ūkio parodos „Žalioji savaitė“ Berlyne, „Zolotaja osen“ Maskvoje, populiarios Hanoverio (Vokietija), Utrechto (Olandija), Budapešto (Vengrija) parodos. „AgroBalt“ paroda Vilniuje išsikvėpė, reikėjo keisti jos formą, bet ją žmonės žinojo, lankė. Regionuose už pramonininkų dalyvavimą „AgroBalt“ renginyje ŽŪM per savo pavaldžias institucijas sumokėjo šimtus tūkstančių litų.
LŽŪU turi puikų parodų organizavimo centrą, kvalifikuotus specialistus (turiu galvoje Žemės ūkio mokslo ir technologijų parką, kuriam vadovauja Virginijus Venskutonis), ten į infrastruktūrą investuota daug verslininkų pinigų. Kaunas – patogi vieta, Lietuvos vidurys. Tačiau nedarykime avantiūros su vokiečių kompanija. Mes irgi sugebame organizuoti parodas. O su užsieniečiais jau esame pasimokę...“
ŽŪM sekretorius Gediminas RADZEVIČIUS: „Dar nenuspręsta, ar bus rengiama viena paroda. Tačiau vis tvirtėja įsitikinimas, kad parodas reikia koncentruoti. Ir šiais metais nagrinėtas variantas kažkuriame regione (visų pirma Panevėžio) rengti “AgroBalt”, tačiau tinkamos renginio vietos, aplinkos, infrastruktūros, deja, nepavyko rasti. Tai, beje, pripažino ir patys Panevėžio, Marijampolės rajonų atstovai, todėl nuspręsta “AgroBalt 2008” rengti solidžios tokių parodų patirties turinčiame Lietuvos žemės ūkio universitete.
“AgroBalt” - komercinė paroda, jos autorė, pagrindinė organizatorė yra Europoje ir netgi pasaulyje gerą vardą išsikovojusi Vokietijos kompanija. Negalima nurodinėti abiem partneriams - LŽŪU, kuris parodai suteikia teritoriją, ir vokiečiams, užsikraunantiems svarbiausius organizacinius rūpesčius, ką ir kaip jie turi daryti.
Nesuprantu, iš kur kyla agroverslo atstovų nepasitenkinimas, kodėl jų nuomonės neatsiklausta dėl Lietuvos žemės ūkio parodų ateities. Pirmą kartą girdžiu, kad Lietuvos agroverslininkai rengė kažkokias parodas. Tiesa, teko girdėti, kad Dotnuvoje jie demonstruoja žemės ūkio techniką. O kokie LŽŪU santykiai su agroverslo kompanijomis - negaliu spręsti, tai jų tarpusavio reikalas.“
Šiaulių apskrities viršininko pavaduotoja Emilija LAURUTIENĖ: „AgroBalt“ parodos perkėlimas į regionus buvo labai teigiamas reiškinys: suaktyvėjo žemės ūkio verslas, ūkininkai, jų šeimų nariai pamatė, pačiupinėjo naujausią techniką. Apskričių vadovai susirinkę priėjo prie nuomonės, jog vienais metais „AgroBalt“ paroda gali vykti šalies centre (Vilniuje arba Kaune), kitais metais – regionuose.
Kiek pamenu, ŽŪM skyrė kelis šimtus tūkstančių litų parodai organizuoti, prisidėjo apskrities savivaldybės, verslininkai. Tai buvo didelė šventė, sutraukusi į Šiaulius ne tik agroverslo lyderius, bet ir ūkininkus, smulkiuosius verslininkus, amatininkus, tautodailininkus. Surengus parodą apskrityje sumažėjo nedirbamų, apleistų laukų, pagražėjo kaimo sodybos, suaktyvėjo miesto vers-lininkai. Visais atžvilgiais „AgroBalt“ paroda buvo naudinga šalies regionų plėtrai, mes dėjome dideles viltis, jog ji ir toliau keliaus po žemdirbiškus rajonus.“
LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Parodų centro direktorė Birutė STEIKŪNIENĖ: „Iš spaudos sužinojau, jog, LŽŪU rektoriaus teigimu, šalyje nėra parodų centro. Kas tuomet surengė 25 žemės ūkio parodas pavasarį ir rudenį? Aš teigiu, jog parodų centras yra ir apie jo egzistavimą rektorius žino: jis pasirašo visą reklaminę medžiagą apie Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko bei Parodų centro veiklą. ŽŪM esame pateikę paraišką organizuoti šių metų parodas. Savo planuose išdėstėme galimybę organizuoti per metus ne 2-3, o daugiau ir įvairesnės tematikos parodų. Mano žiniomis, ŽŪM parodai „AgroBalt“ organizuoti skirdavo po 300 tūkst. Lt, vykstančioms LŽŪU – po 50 tūkst. Lt.
Neseniai (po interviu „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje) parodų organizatoriai buvo pakviesti pas rektorių ir jiems užsiminta apie daromą situacijos analizę ir galimybę priimti naujus sprendimus. Rektorius pranešė, jog kitais metais vyks tik viena žemės ūkio paroda, ją administruoti bus sukurta uždaroji akcinė bendrovė drauge su vokiečių firma, turėsiančia 51 proc. akcijų paketą. Kyla klausimas: kodėl nepatikėta bendrovę kurti Parodų centrui ir Lietuvos agroverslo lyderiams, kurie tik praėjusiais metais į LŽŪU infrastruktūrą investavo daugiau nei milijoną litų?“
LŽŪU Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas ČIŪTAS: „Mūsų verslininkų, žemdirbių, mokslininkų, žiniasklaidos atstovų dėka sukurtas puikus produktas – žemės ūkio parodos. Kas įvertino, kiek viena jų kainuoja? Milijoninės žemės ūkio verslo lyderių investicijos kasmet ateina į universitetą. Padauginkime iš 25 parodų. Dabar spaudos konferencijoje LŽŪU rektorius praneša apie ketinamą pasirašyti sutartį su užsienio firma. Kas galėtų paneigti...“
AB „Lytagra“ komercijos direktorius Juozas KALINAUSKAS: „Mane glumina spaudoje pasirodęs LŽŪU rektoriaus pasakymas, jog mes neturime parodų centro. Keturiolika metų dalyvaujame parodose, bendrauju su jos organizatoriais. Iš „AgroBalt“ parodos išėjome dėl didelių dalyvavimo mokesčių, be to, mums buvo pasakyta: „Nenorite – nedalyvaukite“.
Su tuometiniu LŽŪU rektoriumi Albinu Kusta, V. Venskutoniu kūrėme naują parodų bazę universiteto miestelyje, iš pradžių techniką demonstravome purve, sniege, vėliau savo lėšomis prie LŽŪU tvarkėme aikšteles, praėjusiais metais su kitais agroverslo lyderiais išasfaltavome 7,5 tūkst. kv. m aikštę, kuri mums kainavo daugiau nei milijoną litų.
Mūsų bendrovė išasfaltavo 1,5 tūkst. kv. m aikštelę, įrengė universitetui auditoriją, sudarėme puikias sąlygas dėstytojams, studentams. Dabar mus vėl stumia į „AgroBalt“ parodą, iš kurios pabėgome. Ta paroda turėjo tendenciją tapti regionine, sutelkiančia ne tik žemės ūkio technikos gamintojus, prekiautojus, bet ir kaimo verslininkus, amatininkus, žemdirbius. Kodėl dabar to atsisakoma?
Aš vis dar netikiu, kad rengiama sutartis dešimčiai metų parodos organizavimą atiduoti kažkokiai vokiečių firmai. Ar buvo paskelbtas konkursas? Ir mes galime, gal net geriau, organizuoti parodas. Dabar mūsų parodas organizuos kažkas iš užsienio, diktuos mums parodų laiką, sąlygas, įkainius. Tada tikrai galėsime pasakyti, kad mes neturime savo parodų centro. Dar vienas dalykas: o jei agroverslo įmonėms nepatiks šis diktatas ir jos nuspręs išeiti? Koks tuomet bus parodos likimas?“
LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius Virginijus VENSKUTONIS: „Mane nustebino LŽŪU rektoriaus Romualdo Deltuvo spaudos konferencijoje pasakyti žodžiai „mums reikia iš esmės parengti parodų koncepciją mūsų universitete“, tačiau tam tikslui rektorius pažadėjo pasirašyti ilgalaikę sutartį su vokiečių firma. Stebina universiteto vadovo sumanymas jam pavaldžius darbuotojus informuoti per spaudą.“
R.TRAINAITIS: „Visi mes esame LŽŪU absolventai, mes (o ne Žemės ūkio ar Švietimo ir mokslo ministerijos) savo lėšomis sukūrėme patrauklų universiteto įvaizdį. Nauji pastatų langai ar dėstytojų kelionės už mūsų (o ne rektoriaus) lėšas verslo įmonių prekybai įtakos neturėjo.“
V.VENSKUTONIS: „Suskaičiavus verslininkų investicijas į universitetą, susidarytų ne keli, o keliolika milijonų litų. Vakar rektoriaus buvau apkaltintas, kad interviu „ŪP“ viršijau savo įgaliojimus. Šiandien iš spaudos sužinau, jog „AgroBalt“ paroda jau nebebus regioninė, dešimčiai metų jos plėtra sustabdoma. Jei ne mūsų Parodų centro vadovų pozicija, paroda būtų seniai nupirkta – su visa duomenų baze, tradicijomis. Ne kartą AB „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys yra sakęs, jog universitetą finansiškai remia vien dėl to, kad jame vyksta žemės ūkio parodos. Vieša paslaptis, kad universiteto prestižą kelia agroverslo lyderiai.“
R.TRAINAITIS: „Regioninės parodos neleistų universitetui užmigti ant laurų, skatintų konkurenciją. O spaudos pranešimai, jog Žemės ūkio technikos asociacijos vadovas Andrejus Jakas pritarė vienos parodos per metus („AgroBalt“) organizavimui, tėra jo asmeninė nuomonė. Jis technikos gamintojų ir prekybos firmų vadovų nuomonės nepasiteiravo. Be to, ne visos agroverslo lyderių įmonės priklauso A. Jako asociacijai...“
UAB „Ivabaltė“ direktorius Irmantas TARVYDIS: „Šiandien labai dėkinga situacija keisti parodų formatą: galima „AgroBalt“ padaryti regionine paroda, galima sukurti verslo lyderių „uabą“ ir patiems rūpintis parodų organizavimu. Pernai mums sakė, kad prie LŽŪU „AgroBalt“ bus rengiama vienerius metus, dabar situacija keičiama su mumis nepasitarus. Mes investavome savo lėšas į LŽŪU rengiamas parodas, reikia pagalvoti, kaip susigrąžinti pinigus.“
Firmos „Ginalas“ komercijos direktorius Antanas MARTINAITIS: „Žemės ūkio parodose dalyvauju nuo pat pradžių. „AgroBalt“ paroda dėl jos organizatorių užmačių buvo labai brangi dalyviams. Pavyzdžiui, mes už 70 kv. m plotą mokėdavome apie 9 tūkst. Vokietijos markių, vėliau eurų. Palyginti su kitomis parodomis, „AgroBalt“ buvo 3-4 kartus brangesnė. Be to, lankytojui norint patekti į parodą, reikėjo pirkti gana brangų bilietą. Paskutinėse „AgroBalt“ parodose Vilniuje mūsų firma jau nedalyvavo: mūsų netenkino ir parodos kokybė, ir lankytojų trūkumas.
Sumaniau organizuoja parodas LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas. Pavasario parodos „Ką pasėsi“ ir rudeninės „Agropanorama“ yra gyvos, įvairios, turi visuomeninės reikšmės. Daugiau lankytojų pritraukia sodinukų, tautodailininkų dirbinių mugės. Vėliau tie patys žmonės domisi žemės ūkio technika, technologijomis, mokslo naujovėmis. Gražiai vykstančias parodas organizuoti pasikviesti užsieniečių firmą Lietuvai būtų labai negeras reiškinys. Tokio sprendimo negalima protu suvokti. Mano nuomone, žemės ūkio parodas reikia tobulinti, o ne sunaikinti.“
UAB “Dotnuvos projektai” generalinis direktorius Rimantas DAPKUS: „Man atrodo, kad “AgroBalt” regioninės parodos susilpnina keliolika metų Vilniuje vykusios parodos reikšmę. Anoji labiau buvo skirta maisto perdirbimo pramonei, tačiau ilgainiui perdirbėjų dėmesys jai sumažėjo. “AgroBalt” parodose nedalyvaujame jau daug metų. Nesižavime ir pradėtu propaguoti regioniniu parodų principu. Nesirengiame su žemės ūkio technika lakstyti po visus Lietuvos kampelius. 2006-ųjų paroda Šiauliuose atskleidė, kaip sunku tinkamai sutvarkyti “AgroBalt” infrastruktūrą kasmet vis naujoje vietoje.
Mums svarbiausia - Žemės ūkio universitete vykstanti paroda „Ką pasėsi”. Visiškai nedžiugina ketinimai visas parodas sutraukti į vieną „AgroBalt”, kurioje būtų atstovaujama ir maisto perdirbimo pramonei, ir žemės ūkio technika prekiaujančioms kompanijoms, ir kitokio pobūdžio agroverslui. Norėtųsi, kad būtų išsaugota „Ką pasėsi” paroda (gal kitaip pavadinta), kurios paskirtis - ūkius aprūpinti technika. Žinoma, gali būti ir “AgroBalt”, kuri iš esmės skirta ne žemės ūkiui, bet maisto produktų vartotojams.
Nuostabą kelia tai, kad pagrindine Lietuvos žemės ūkio parodų organizatore pasikviečiama užsienio, Vokietijos, kompanija. Ateityje tai gali atsiliepti ir kainoms. Universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas, nuolatinis parodų “Ką pasėsi”, “Agropanorama” rengėjas, visiškai pajėgus pats organizuoti tokio lygio parodą, kokios mums reikia. Paroda - juk irgi verslas. Toks jausmas, kad įdirbtą verslą dabar atiduodame kažkam (beje, praktiškai nieko neinvestavusiam) išsivežti.
Iš tiesų žemės ūkio technikai demonstruoti mums užtenka vienos parodos “Ką pasėsi”, galime atsisakyti “Agropanoramos”, tačiau jokiu būdu nenorime, kad galų gale liktų tik “AgroBalt”.
Apmaudžiausia, kad su mumis niekas nesitarė dėl Lietuvos žemės ūkio parodų ateities, nors esame investavę į jų infrastruktūrą, savo aikšteles Žemės ūkio universitete įsirengę, skyrę lėšų joms asfaltuoti, o dabar tik iš spaudos sužinome apie sutartis su užsieniečiais ir naujas parodų koncepcijas.
Agroverslininkų, ypač prekiautojų žemės ūkio technika, požiūriu, ne ta kryptimi pasukta, keičiant žemdirbiškųjų parodų politiką”.
* * *
Apskritojo stalo diskusiją „ŪP“ redakcijoje ir LŽŪU ŽŪMTP Parodų centre stebėjo, bet nebuvo įgaliota kalbėti Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Gintarė Kučinskienė.
Diskusijos dalyvių mintis užrašė „ŪP“ korespondentai Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ir Justinas ADOMAITIS.