Per darbdavę – karti nelegalės dalia

Jauna panevėžietė Virginija Arbačiauskaitė (pavardė moters prašymu pakeista) jau trečias mėnuo – nepavydėtinoje padėtyje.

Dėl vaiko ir savo ligos ji negali dirbti, tačiau pinigus iš „Sodros“ už nedarbingumą pradėjo gauti tik dabar, po alinančio karo su darbdave.

Darbdavė siuvėjai mokėjo tik po 200 litų už mėnesį. O kad samdinės ji net ir nebuvo įdarbinusi, nemokėjo už ją mokesčių nei mokesčių inspekcijai, nei „Sodrai“, išaiškėjo tik tada, kai susirgo darbininkės vaikas.

Šiai istorijai išėjus į viešumą, pakvipo ir susidorojimu su samdine – siuvyklos savininkė liepusi moteriai nebegrįžti į darbą ir dar pagrasinusi, kad mieste darbo ji niekur nebegausianti.

Jaunoji panevėžietė buvo įsidarbinusi šioje siuvykloje dar prieš ketverius metus. Tačiau po metų ji išėjo dekretinių atostogų ir susilaukė kūdikio.

Kai vaikui suėjo treji, 28 metų moteris praėjusį spalį grįžo į darbą. Darbdavė ją sutikusi maloniai, nes ir taip darbuotojų šioje įmonėje nuolat trūksta. Būtent nuo tos dienos Edita Binkienė pažadėjo sutvarkyti ir visus svarbius formalumus su „Sodra“.

Moteris teigė sutikusi dirbti vergiškomis sąlygomis: oficialiai skelbti dirbant puse etato, o iš tiesų „arti“ ne penkias, o šešias dienas per savaitę visu krūviu – po 8 valandas per dieną. Nors už tokį vergišką darbą jai buvę žadėta sumokėti bent jau tuos oficialiai nurodomus 400 litų, tačiau pirmus mėnesius ji gavusi tik po 200 litų.

Darbdavė, numesdama jai tą išmaldą, tik aiškindavusi, kad daugiau nesugebanti užsidirbti. Darbo sutarties ji samdinei net neparodė.

Tačiau po Naujųjų iškart susirgo vaikas, jaunajai motinai teko nutraukti darbą siuvykloje ir pasiimti nedarbingumo lapelį. Po dviejų savaičių ji grįžo į siuvyklą, bet po 3 dienų mažylis vėl sunegalavo – teko jį slaugyti.

Gavusi pirmą nedarbingumo lapelį, siuvėja nunešė jį darbdavei ir toji šaltu veidu trinktelėjo ant dokumento antspaudą bei suraitė parašą.

Nešina šiuo dokumentu panevėžietė pravėrė „Sodros“ duris. Ir čia jos laukė ypatinga staigmena.

„Jūs dar nedirbate, iki vasario jums dar – vaiko priežiūros atostogos“, – pareiškusi „Sodros“ darbuotoja.

Jauna moteris pakraupo – tai reiškė, kad jos nedarbingumo lapelis nebus apmokėtas. Vadinasi, šiuo metu neturės už ką nei maisto, nei vaistų nusipirkti.

Tačiau „Sodros“ atstovei visa tai nerūpėję, ji patarusi dėl visko eiti aiškintis pas darbdavę.

Siuvyklos savininkė E.Binkienė prieš atėjusią aiškintis savo samdinę net neparaudusi. Ji per daug neaiškinusi, kodėl nesutvarkiusi dokumentų laiku, ir tik pažadėjusi, kad dabar tai jau per dvi dienas viską sutvarkys.

Bet darbdavės pažadais, pasirodė, tikėti negalima. Samdinei teko minti „Sodros“ slenksčius ne dvi dienas, o dvi savaites, kol pagaliau siuvyklos savininkė teikėsi sutvarkyti jos grįžimo po ilgalaikių atostogų formalumus.

Per visą tą vaikščiojimą darbdavė moteriai numetė 150 litų ir įspėjo, kad kai gaus pašalpą iš „Sodros“, turės juos grąžinti. Vėliau tų pinigų vis dėlto neėmė.

Jaunajai siuvėjai pasirodė, kad darbdavei sukčiauti padėjo ir „Sodros“ darbuotoja.

Nors pagal įstatymą atgaline data įdarbinimo forminti negalima, tačiau siuvėja, nors dokumentai buvo tvarkomi vasario 7 dieną, buvo įforminta kaip pradėjusi dirbti sausio 3 dieną. Taip ji derinosi prie nedarbingumo pažymos išrašymo datos.

Darbdavė net ir šitas datas registruodama sugebėjo įvelti klaidą: dabar išeina, kad moteris pradėjo dirbti viena diena vėliau nei pasiėmė nedarbingumo lapelį.

Nebeiškentusi tokių patyčių, panevėžietė nukulniavo į darbo inspekciją.

Šios inspekcijos atstovė patikrino E.Binkienės įmonę tuo metu, kai jaunoji siuvėja pati buvo darbe. Kadangi moteris, turinti dirbti puse etato, pagal grafiką dirbo taip, tarsi dirbtų visu etatu, inspektorė pričiupo siuvyklos savininkę. Kartu buvo išaiškinta ir daugiau smulkių pažeidimų.

Tačiau svarbiausių skundo teiginių įrodyti buvo neįmanoma, nes darbuotojos nesakiusios tiesos. Mažo siuvėjų kolektyvo atstovė tvirtino, kad jų darbdavė nesukčiauja, visos esančios viskuo patenkintos.

Dabar darbdavės nuskriausta siuvėja nedirba – po vaiko ligos ji pati susirgo, gydosi ir vis tiek neturi kur dėtis nuo beprotiško galvos skausmo. Jos motina įtaria, kad anksčiau nesirgusi dukra pasiligojo būtent nuo baisios nervinės įtampos – tokį darbdavės tyčiojimąsi ne kiekvienas galėtų atlaikyti.

Jaunosios siuvėjos motina, dabar išlaikanti ir dukrą, ir anūką, apie situaciją papasakojo savo darbovietėje. Vilnietis darbdavys netikėjęs, kad Panevėžyje dar dirbama tokiomis vergijos sąlygomis. Koks normalus žmogus gali lenkti nugarą 6 dienas per savaitę už 200 litų per mėnesį?

Visi, kas išgirdo šią istoriją, ragino moteris netylėti, ieškoti teisybės. Panevėžio „SOS vaikai“ organizacijos vadovė gydytoja Marytė Zabulionienė jau yra visko mačiusi, bet ir ją šis atvejis pritrenkė.

Kaip pasakojo nuskriaustoji siuvėja, jų darbdavė nėra kokia nors ragana, o tiesiog jauna moteris, perėmusi šį verslą iš tėvo. Pagal jos elgesį esą galima spėti, kad siuvykla jai terūpi kaip šuniui penkta koja – tik pinigams pasiimti.

Siuvykloje savininkė pasirodanti tik kokiai valandai.

Dėl vergiškų atlyginimų ir darbo sąlygų, anot siuvėjos, čia jau bedirba tik 6 darbininkės, nors dar prieš kelerius metus jų buvo dvidešimt. E.Binkienė nuolat deda skelbimus apie įdarbinimą ir labai gerą atlygį, bet tai esanti netiesa.

„Panevėžio rytas“ su E.Binkiene susitiko jos siuvimo įmonėje. Savininkei žurnalistų vizitas aiškiai buvo netikėtas ir nemalonus, todėl ji kalbėjo labai trumpai, o po to demonstratyviai atsisveikino.

E.Binkienė tikino, kad ji nepažeidžia įstatymų, o su viena siuvėja buvęs nesusipratimas, ir tiek. Samdinė nebūtų gavusi pinigų už nedarbingumo pašalpą, bet dabar jau viskas sutvarkyta.

Paklausta, nuo kada „Sodroje“ užfiksuotas siuvėjos grįžimas iš vaiko auginimo atostogų, E.Binkienė pareiškė, kad nuo spalio 26 dienos.

„Gaištamas tik mano laikas“, – taip pokalbį apibūdino aiškiai susinervinusi siuvyklos savininkė.

Atsisveikinant su E.Binkiene buvo matyti, kad ši moteris pirmiausia, ką padarys po mūsų susitikimo, – tai paskambins savo samdinei.

Taip ir buvo. Ji taip išplūdusi samdinę, kad ta kurį laiką stovėjusi be žado, o galva užsidegusi nežmonišku skausmu.

Darbdavė pagrasinusi ir kerštu: ji pranešianti apie skundikę visoms įmonėms ir šioji nebegausianti darbo niekur.

Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Gintaras Čepas informavo, kad E.Binkienė po patikrinimo už įstatymų pažeidimus nubausta 2 tūkstančių litų bauda.

Kadangi didžiausia bauda gali būti skiriama iki 5 tūkst. litų, tai, anot inspekcijos skyriaus vadovo, reiškia, kad užfiksuoti pažeidimai siuvimo įmonėje nėra jau tokie baisūs. Nelegaliai dirbančių darbuotojų įmonėje nebuvo rasta.

Darbo inspekcija E.Binkienę baudžia jau ne pirmą kartą. Pernai, pasak G.Čepo, ji nubausta už darbo užmokesčio pažeidimus 1,5 tūkst. litų.

Darbo inspekcijos skyriaus vadovas sakė, kad siuvyklose dar yra užfiksuojama nemažai pažeidimų dėl darbo laiko, tačiau nelegalaus darbo sumažėjo.

„Mes per seminarus aiškiname, kad taikstymasis su tokiomis darbo sąlygomis prilygsta savanoriškam nuosavų pinigų dalijimui gatvėje 50 litų kupiūromis“, – sakė G.Čepas.

Po šio incidento Darbo inspekcija nusiuntė raštą ir „Sodrai“ – kad ir ši ištirtų galimus savo srities pažeidimus.

Tačiau „Sodros“ skyriaus vadovė Jadvyga Valonienė pareiškė, kad rašto jie negavę. Nurodytą atvejį komentuoti buvo atsisakyta, nes tai draudžiąs įstatymas.