Kapucinų vienuolio, kuris, kaip teigiama, ant rankų ir kojų turėjo
stigmas - Kristaus nukryžiavimo žaizdas, palaikai turi būti parengti ir
sudėti į iš dalies stiklinį karstą. Nuo balandžio 24-osios mažiausiai kelis
mėnesius šventojo palaikus bus galima pamatyti.
Katalikų Bažnyčios pareiškime sakoma, kad palaikai, ypač - rankos, yra
„neblogos būklės“. Kaip sakė arkivyskupas Domenico D'Ambrosio, kuris stebėjo ekshumavimą Pietų Italijoje, sakė, kad rankos
„atrodė taip, lyg ką tik būtų buvęs atliktas manikiūras“.
San Džovani Rotondo vienuolyno atstovas sakė, kad tikriausiai bus galima
pakankamai gerai sutvarkyti ir veidą, taip, kad jį būtų galima atpažinti.
Palaikai, kurie buvo palaidoti kriptoje po marmuro plokšte, buvo
ekshumuoti per tris valandas trukusias pamaldas, kurios baigėsi po
vidurnakčio.
Vienas katalikų žurnalas kartą nustatė, kad tėvui Pijui meldžiasi daugiau
italų katalikų nei visiems kitiems šventiesiems, taip pat - Švč.Mergelei
Marijai ir Jėzui.
Prie tėvo Pijaus kapo kasmet apsilanko maždaug 7 mln. žmonių, visame
pasaulyje yra maždaug 3 tūkst. „Tėvo Pijaus maldos grupių“, kurioms
priklauso maždaug 3 mln. tikinčiųjų.
Tėvas Pijus, kuris prieš tapdamas vienuoliu buvo Francesco Forgione, mirė 1968 metais, būdamas 81 metų amžiaus. Tarp su
juo siejamų istorijų yra pasakojimas, kad savo celėje jis grūmėsi su
velniu.
Taip pat buvo teigiama, kad tėvas Pijus išpranašavo ateities įvykius buvo
matomas dviejose vietose tuo pačiu metu ir galėjo pasakyti žmonėms jų
nuodėmes dar prieš jų išpažinimą.
2002 metais popiežius Jonas Paulius II paskelbė jį šventuoju, o į jo
kanonizavimo ceremoniją Vatikane susirinko didžiulės minios. Prieš tai
Bažnyčia paskelbė radusi įrodymų, kad viena moteris stebuklingai išgijo
užtarus šiam vienuoliui.
Tačiau tėvą Pijų ir jam gyvam esant, ir po jo mirties persekiojo įtarimai
sukčiavimu.
Pernai išleistoje knygoje teigiama, kad jis pats žalojo save ir kad jo
stigmos galbūt buvo sukeltos karboliu.