Kaip numatoma trečiadienį Vyriausybės priimtame nutarime, jos šią
funkciją perims iš Kultūros paveldo departamento.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, savivaldybės, kurių
teritorijose palaidoti Kovo 11-osios akto signatarai, turės sutvarkyti
kapavietes, pasirūpinti antkapių atributika, jos montavimu. Šiuos darbus
taip pat reikės suderinti su Kultūros paveldo departamento teritoriniu
padaliniu.
Dabar galiojusią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų atminimo
įamžinimo tvarką prireikė keisti todėl, kad jos nuostatai prieštaravo
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui.
Pagal įstatymą, iš valstybės biudžeto finansuojami tik valstybės saugomų
kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, o Nepriklausomybės akto signatarų
kapai nėra tokie objektai. Atsižvelgiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių
atrankai taikomus kriterijus, jų paskelbimo valstybės saugomais objektais
procedūra gali užtrukti dešimtmečius.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais tapo 124 tuometinės
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, 1990 metų kovo 11-ąją
balsavę už aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo“.
Dvylika Kovo 11-osios akto signatarų jau mirę.