„Žinant, kad mokytojų atlyginimų programa užtruks 4 metus, o jai
finansuoti iš valstybės biudžeto reikės maždaug 2,3 mlrd. litų, suprantamos
streikuojančių pedagogų abejonės, ar duoti įsipareigojimai bus ištesėti.
(...) Todėl būtų prasminga dabartinės koalicijos duotus įsipareigojimus
mokytojams patvirtinti ir Seime“, - pranešime spaudai cituojama Seimo
vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas.
Šiuo metu mokytojų algų sistema yra tvirtinama ne įstatymu, o žemesnio
lygmens poįstatyminiu aktu - švietimo ir mokslo ministro įsakymu, kurį
tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė procedūriškai yra laisvesnė kaitalioti savo
sprendimus nei Seimas.
Panašius siūlymus antradienį pateikė ir opozicinis Liberalų sąjūdis bei
Tėvynės sąjunga. Liberalsąjūdiečiai norėtų, jog įstatymu būtų įtvirtinti
pareiginių koeficientų bei pedagogų bazinės algos dydžiai. Konservatorių
frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas siūlymą dar labiau sukonkretino,
užregistruotame Švietimo įstatymo pataisų projekte numatydamas konkretų
bazinės algos dydį (192 litai), jos kitimo sąlygas, priedų dydžius už
papildomą darbą, išdirbtą laiką bei kvalifikacinę kategoriją.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu
aštriausių politinėje darbotvarkėje. Radikaliajai Alekso Bružo vadovaujamai
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) organizuojant
streikus ar jais grasinant, kita skilusios LŠDPS dalis derėjosi su
Vyriausybe ir pasirašė susitarimą dėl ilgalaikės pedagogų atlyginimų
dinamikos 2009-2011 metams.
Ilgalaikėje darbo užmokesčio didėjimo strategijoje numatyta, kad nuo 2011
metų sausio mokytojai gaus vidutiniškai 4000 litų per mėnesį neatskaičius
mokesčių.
Tuo metu daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo
strategijos 2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir
naštos užkrovimą ateinančioms vyriausybėms.
Nuo pirmadienio, nesutikdami su darbo užmokesčio didėjimo tempais,
streikuoja, įvairiais duomenimis, nuo 50 iki 200 mokyklų bei darželių
pedagogų.