Išankstiniais duomenimis, moterų ir vyrų amžiaus struktūra skiriasi. 2008 m. pradžioje vidutinis moterų amžius – 41, vyrų – 36 metai. Lietuvoje kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras yra 60 metų ir vyresnis.
2007 m. vidutinis pirmą kartą besituokiančių ir gimdančių moterų amžius buvo 25 metai. Vidutiniškai moteris pagimdo 1,3 vaiko. Kas trečias kūdikis gimė ne santuokoje.
Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 77, vyrų – 65 metai. Moterys gyvena vidutiniškai 12 metų ilgiau negu vyrai.
Merginos aktyviau siekia aukštojo mokslo negu vaikinai. 2007–2008 m. m. pradžioje universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 60 procentų visų studentų. Daugiausia merginos studijavo socialinių paslaugų (90 proc.), sveikatos priežiūros (82 proc.), mokytojų rengimo ir pedagogikos (78 proc.) disciplinas.
2007 m. aukštosios mokyklos parengė 43,1 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 67 procentus sudarė moterys. Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 66, daktaro mokslo laipsnį – 61 procentą. Universitetuose moterys sudarė 49, kolegijose 70 procentų visų dėstytojų.
Moterų nuolat mokosi daugiau negu vyrų. 2007 m. aukštosiose, profesinėse ir kitose mokyklose, įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose savo žinias tobulino 7,5 procento 25–64 metų amžiaus moterų, 4,5 procento vyrų (2006 m. – atitinkamai 6,6 ir 2,9 proc.).
Moterų užimtumas mažesnis negu vyrų. Trečiąjį 2007 m. ketvirtį 15–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumo lygis sudarė atitinkamai 63 ir 69 procentus (2006 m. – atitinkamai 62 ir 67 procentus). Didėjo pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) moterų užimtumo lygis. Trečiąjį 2007 m. ketvirtį jis sudarė 49 procentus (trečiąjį 2006 m. ketvirtį – 45 proc.).
Moterų nedarbo lygis (bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis) 2007 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 4,2 procento, vyrų – 3,6 (trečiąjį 2006 m. ketvirtį – atitinkamai 5,5 ir 5,9 proc.).
Gyventojų užimtumo tyrimo trečiojo 2007 m. ketvirčio duomenimis, 37 procentai visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų) buvo moterys (trečiąjį 2006 m. ketvirtį – 42 proc.).
Moterų verslininkių mažiau negu vyrų, bet jų dalis didėja. 2007 m. smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimo duomenimis, moterys sudarė 31, 2006 m. – 26 procentus visų verslininkų. Anksčiau statyba ir transportas buvo laikomi vyriškais verslais, dabar šiose srityse yra ir moterų. 2007 m. 60 procentų verslininkų, užsiimančių finansinio tarpininkavimo veikla, sudarė moterys, maždaug tiek pat sudarė moterys, užsiimančios kita komunalinio, socialinio ir asmeninio aptarnavimo, viešbučių ir restoranų veikla.
2007 m., palyginti su 2006 m., 8 procentiniais punktais padidėjo moterų verslininkių dalis didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, 5 – nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo, 4 – finansinio tarpininkavimo ir 2 – transporto, sandėliavimo ir ryšių veikloje.
Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis buvo 19,3 procento mažesnis negu vyrų. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 10,37, vyrų – 12,85 lito (2006 m. atitinkamai – 8,91 ir 10,63 lito).