G.Kirkilas pažymėjo, kad šiuos klausimus būtina įtraukti įtraukti į kitą
savaitę Briuselyje vyksiančios ES viršūnių tarybos išvadas, pranešė
Vyriausybės spaudos tarnyba.
Lietuvos premjeras taip pat pažymėjo, kad po 2009 metų, kai pagal
susitarimą su ES Lietuva turi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę,
susidarys didelis laiko tarpas, per kurį smarkiai padidės Lietuvos
energetinė priklausomybė nuo vienintelio šaltinio - Rusijos dujų, ir
neaišku, ar ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai tų dujų užteks. Todėl Lietuva
nori iyšsiderėti iš ES vėlesnį IAE uždarymo laiką.
Lietuva su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija planuoja iki 2015 metų
pastatyti naują atominę elektrinę, kai kurie ekspertai mano, kad statybos
gali užtrukti dar bent penkeriais metais ilgiau.
G.Kirkilas tiki, kad pasirinkusi teisingą poziciją ir argumentus,
Lietuva pajėgi pasiekti teigiamų rezultatų derybose su Europos Sąjunga dėl
Ignalinos jėgainės antrojo bloko veiklos pratęsimo.
G.Kirkilas, kalbėjęs diskusijoje energetikos klausimais Vilniuje,
pastebėjo, jog būsimose derybose Lietuvai yra naudinga, kad Europoje pastaruoju metu formuojasi naujas požiūris į branduolinę energetiką.
Lietuva nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują
jėgainę ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos
jėgainę planuojama visiškai sustabdyti 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti
sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. Pirmąjį IAE
reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekus branduolinės energijos Lietuvos elektros gamybos ūkis taps
visiškai priklausomas nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.