Vilniaus apskrities viršininko administracija, miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys.
Šios trys institucijos atsakingos už tai, kad nelegalių statybų sostinėje būtų kuo mažiau. Tačiau jų specialistai savavališkų statybų situaciją Vilniuje vertina taip priešingai, lyg kalbėtų apie skirtingus miestus.
Kol paveldosaugininkai neranda bendros kalbos, savavališkų statybų šeimininkai gali trinti iš džiaugsmo rankas.
Sustabdyti savavališkas statybas paprastai užtrunka ne vieną mėnesį. Dėl valdininkų nesusikalbėjimo procesas tik dar labiau užsitęsia.
Pažeidimai – vis menkesni
„Savavališkų statybų Vilniuje ženkliai mažėja. 2006-aisiais visoje Vilniaus apskrityje savavališkų statybų darbų užfiksuota net 256. Pernai tokių atvejų buvo 117. Duomenų apie patį miestą neturime.
Bet anksčiau nelegaliai būdavo statomi dideli objektai: pastatai, tvoros. Dabar dažniausi pažeidimai – koks nors plastikinis langas ar paplatintos durys“, – tvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys.
Jis tikino, kad pastaraisiais metais savavališkų statybų šeimininkai paklūsta paveldosaugininkams ir padarytus pažeidimus atitaiso.
Savivaldybės neinformuoja
Tačiau savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas apie savavališkas statybas kalba ne taip optimistiškai.
„Ne kartą girdėjau sakant, kad nelegalių statybų Vilniuje labai sumažėjo. Bet aš to nematau.
Užfiksavę pažeidimus mes turime teisę tik dviem dienoms sustabdyti statybos darbus. Apie juos pranešame A.Kuisio vadovaujamam departamentui ir Kultūros paveldo departamentui. Toliau jau jie turi rūpintis“, – teigė V.Karčiauskas.
Subačiaus gatvės nr. 10, Tilto gatvės nr. 19, Etmonų gatvės nr. 4, Bokšto gatvės nr. 14 – tik keli adresai, kur, pasak V.Karčiausko, užfiksuoti savavališki statybos darbai.
„Apie juos pranešėme A.Kuisio vadovaujamam departamentui, bet iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo. Pavyzdžiui, dalį pastato Etmonų gatvėje restauravo viešbučio savininkai. Jis restauruotas puikiai. O likusią dalį pastato kitas savininkas visiškai sudarkė. Iki šiol neaišku, ar departamentas ėmėsi kokių nors priemonių.
70 procentų atvejų, apie kuriuos informuojame Apskrities viršininko administraciją, baigiasi neaišku kaip“, – tvirtino V.Karčiauskas.
Kaltinimus atmeta
A.Kuisys tvirtino, kad jo vadovaujamas departamentas neprivalo savivaldybės nuolat informuoti apie savavališkų statybų likvidavimą. Pasak jo, nedideliais pažeidimais Senamiestyje turi rūpintis Kultūros paveldo departamentas.
„Gal savivaldybė norėtų, kad nelegalios statybos būtų greičiau sustabdomos. Bet įvairios procedūros užima daug laiko, statybų šeimininkai kreipiasi ir į teismus, prasideda bylos“, – aiškino A.Kuisys.
Byla dėl kolonų tęsiasi
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas teigė, jog nelegaliai pastatytų statinių mieste sumažėjo.
„Anksčiau buvo daugiau avantiūrizmo: „Pasidarysime nelegaliai, o paskui statybas įteisinsime. Dabar tokio mąstymo pasitaiko mažiau. Bet smulkių pažeidimų yra ir bus. Didžiausi skauduliai – langai, durys ir stoglangiai. Jie dažniausiai įrengiami nesilaikant nei projektų, nei dokumentų. Todėl labai sunku pasakyti, ar savavališkų statybų Vilniuje mažėja, ar ne“, – teigė R.Bitinas.
Jis neslėpė, kad kai kurie vilniečiai net ir perspėti nepaiso valdininkų raginimų nutraukti savavališkus darbus.
„Būna žmonių, kurie reaguoja piktybiškai. Pastarasis toks atvejis – Didžiojoje gatvėje esanti parduotuvė „Roberto Cavalli Class VIP“, priklausanti Mariui Gelažnikui“, – neslėpė R.Bitinas.
Pernai savivaldybė kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad verslininkas istoriniam pastatui grąžintų ankstesnį vaizdą ir nugriautų pristatytas kolonas. Su M.Gelažniku valdininkai bylinėjasi iki šiol.
„Kreiptis į teismus tenka neretai. Jei nesutariama gražiuoju, lieka žengti teismo keliu“, – kalbėjo R.Bitinas.