Jomis jau susigundė nemažai Panevėžio, Kėdainių krašto žemdirbių, o danų bendrovė „Danisco Sugar“ uždarė Panevėžio cukraus fabriką, gamybą ketindama koncentruoti Kėdainiuose esančiame fabrike.
Pirmosios Lietuvoje cukraus pramonės įmonės UAB „Arvi cukrus“ vadovai nusprendė atsisakyti Europos Sąjungos siūlomos piniginės kompensacijos ir rengiasi 2008 m. cukrinių runkelių perdirbimo sezonui. Per daug jėgų, energijos ir lėšų įdėta jam sukurti, išsaugoti ir atstatyti, kad šį Sūduvos simbolį būtų galima vienu mostu, taip lengvai, nubraukti.
Pasitraukti iš cukraus gamybos – nenaudinga
Prieš dvejus metus ES pradėta cukraus reforma, kurios tikslas - sumažinti produkcijos perteklių. Iš gamybos pasitraukti raginami ne tik cukraus gamintojai, bet ir augintojai.
Skatinant gamybos sumažėjimą, augintojams numatyta skirti 10 proc. cukraus gamintojams skirtos restruktūrizavimo paramos 2008–2009 prekybos metais ir apie 820 Lt papildomą išmoką už atsisakytos cukraus kvotos toną. Tačiau jeigu augintojai visiškai atsisakytų auginti cukrinius runkelius, o fabrikai būtų uždaryti, žemdirbius pasiektų didesnė, bet vienkartinė, ES parama.
Nusprendusi nutraukti cukraus gamybą UAB „Arvi cukrus“ iš ES gautų kompensaciją - 625 EUR už toną baltojo cukraus (pernai turėta kvota 20 860 t). 10 proc. šios sumos būtų paskirstyta cukrinių runkelių augintojams, tačiau šios išmokos bendrovės vadovų negundo. Tai nėra tokie dideli pinigai, dėl kurių būtų verta pasitraukti iš gerai sutvarkytos, sklandžiai veikiančios ir stabilios cukraus gamybos. Pastaraisiais metais į šį fabriką investuotos didžiulės lėšos.
Investicijų dydis sudaro kelias dešimtis milijonų litų. Modernizuoti, automatizuoti ir kompiuterizuoti visi gamybos procesai, įdiegtos energiją ir vandenį taupančios technologijos, išspręsti aplinkosaugos ir ekologijos klausimai, įdiegta beatliekinė gamyba be atliekų. Iš esmės pagerėjo darbo sąlygos dirbantiesiems, susiformavo stabilus ir patikimas įmonės kolektyvas, nusistovėjo tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu grįsti santykiai su žemdirbiais, kurie tapo europinio lygio šios kultūros auginimo meistrais.
Visos šios investicijos ir įdėtas triūsas kol kas dar neatsipirko, ir galiausiai - mes ir investavome tam, kad dirbtume. Tikiu, kad likę šiame sektoriuje nepraloš nei fabrikas, nei cukrinių runkelių augintojai. Esame pasirengę dirbti toliau, ne tik išnaudoti turimą kvotą, bet ir papildomai nupirkome 8 tūkst. t balto cukraus gamybos kvotą.
Cukrinių runkelių auginimo privalumas – garantuotos pajamos
Cukrinių runkelių ir cukraus gamybos rinkas veikia daug išorinių faktorių. Augintojai visada svarsto galimybes pasirinkti alternatyvias ūkininkavimo sritis. Daugelio kitų kultūrų pasaulinės kainos labai svyruoja, todėl prasminga atitinkamą auginamo ploto dalį skirti kultūrai, kurios kainas garantuoja. Alternatyvių kultūrų, kurias galėtų auginti ūkininkai, tokių kaip žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai ir miežiai, kainos 2007 m. rudenį pasiekė rekordinį lygį.
Priežastis – nederlingi metai, padidėjęs suvartojimas, labai mažos atsargos ir spekuliacijos žaliavų rinkose. Ekspertai vertina, kad jau nuo 2009 m. nusistovės žemesnis kainų lygis. Javų auginimo klimato zona ir auginimo išplėtimo galimybės kur kas platesnės nei cukrinių runkelių, nes yra daug nenaudojamų javams auginti tinkamų plotų tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse šalyse. Tai svarbi prielaida kainoms kristi jau artimiausioje ateityje. Tuo tarpu minimali runkelių kaina yra žinoma ir garantuota iki 2014 m. Cukriniai runkeliai suteikia stabilias pajamas, palyginti su alternatyviomis kultūromis. Marijampolės zona cukriniams runkeliams auginti Lietuvoje yra pati palankiausia.
Gamintojų mažėja
Daugiausia cukraus ES pagamina Vokietija, Prancūzija, Lenkija. Europos cukraus rinkos magnatams naudinga, kad kuo daugiau gamintojų pasitrauktų iš šio sektoriaus, nes likusiesiems žymiai išaugtų tiek žaliavos, tiek ir paties cukraus kainos. Tačiau kodėl mes turėtume tai daryti? Mūsų šalyje cukrinių runkelių auginimo ir cukraus gamybos tradicijos senos. Mokam ir užauginti, ir pagaminti kokybišką cukrų. Cukraus poreikis Europoje nemažėja, o gamintojų skaičius labai sumažėjo. Likusiesiems gamyboje yra neabejotinai naudinga.
Energetinės krizės akivaizdoje vis daugiau cukranendrių perdirbama į bioetanolį. Sparčiai auga gyventojų skaičius pasaulyje, sąlygos maisto gamybai tampa vis nepalankesnės dėl globalinio atšilimo, brangsta visi maisto produktai, taigi neišvengiamai brangs ir cukrus, o ateityje gal net pasijus jo stygius.
Siūlo nesusigundyti išmokomis
Vienas stambiausių Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojas ūkininkas Mangirdas Krunkaitis pasiryžęs ir toliau auginti cukrinius runkelius. Jis įsitikinęs, kad neverta susigundyti ES išmokomis ir pasitraukti iš cukraus gamybos rinkos sektoriaus.
„Cukriniai runkeliai mūsų dar niekada nenuvylė, tai viena pelningiausių žemės ūkio šakų. Aš manau, kad jos atsisakyti būtų neprotinga. ES kaip skanų saldainiuką siūlo išmokas, tačiau jos nėra tokios didelės, kad vertėtų pasitraukti iš cukraus rinkos. Pinigai bus išmokėti per keletą metų, išleisime juos, tai laikina, o kas toliau? Ką auginsime mes ir mūsų vaikai? Sūduva – žemdirbių kraštas, mokame užauginti runkelius, nereikėtų jų atsisakyti“,- sakė M. Krunkaitis. Jis įsitikinęs, kad cukrinių runkelių supirkimo kainos augs ir ateityje.
„Šiuo metu cukraus rinkos sektoriuje nemažai chaoso. Dėl prastesnių, palyginti su Vakarų Europa, cukrinių runkelių auginimo sąlygų, mažesnių derlių, yra per mažos runkelių supirkimo kainos, bet nereikia panikuoti, o bendromis pastangomis ieškoti priimtinų sprendimų. Svarbiausia, kad apgynėme fabriką, kad jis pasirengęs ir toliau dirbti. Esu įsitikinęs, kad likę šiame sektoriuje ūkininkai nepraloš. Sugriauti tai, kas pastatyta, – lengva, tik ar paskui nesigilėsime“, - sako M. Krunkaitis.