„Vadovaudamasis Konstitucija ir kitais teisės aktais, prezidentas, esant
reikalui gali suteikti įgaliojimus specialiai misijai ir rangus ne tik URM
diplomatams. Šiuo atveju A.Abišala nebūtų išimtis, nes, kaip rodo ankstesnė
praktika, tokių atvejų jau būta - 2001 m. dėl itin aktyvios
veiklos plėtojant dvišalius strateginius Lietuvos ir Lenkijos santykius
nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas buvo suteiktas advokatui
Česlavui Okinčicui, o 2003 m. Gediminui Kirkilui - pagrindiniam derybininkui
dėl tranzito į Kaliningradą sąlygų“, - BNS paaiškino prezidento Valdo
Adamkaus Užsienio politikos grupės vadovas Valteris Baliukonis.
Jis atkreipė dėmesį, jog yra nemažai asmenų Lietuvoje, kurie, nors šiuo
metu nėra statutiniai valstybės tarnautojai, nedirba URM ir neturi diplomato
sutarties, tačiau, kaip buvę diplomatinių atstovybių vadovai ar šiaip aukšto
rango diplomatai išlaiko ambasadorių rangą.
„Rango turėjimas ir buvimas diplomatu nebūtinai sutampa,“ - sakė
prezidento patarėjas. Jis drauge pažymėjo, kad nors teisę suteikti
diplomatinį rangą A.Abišalai prezidentas turi, „kitas klausimas, ar šalies
vadovas šia teise pasinaudos“.
Buvęs premjeras, pastaraisiais metais kaip privatus konsultantas dirbęs
ir keliuose energetikos projektuose, A.Abišala yra užsiminęs, kad
Vyriausybės jam patikėtai derybininko su ES misijai atlikti tikisi gauti
diplomatinį rangą, kurį suteiktų prezidentas.
Apie diplomato rango A.Abišalai suteikimą teigiamai yra atsiliepęs Seimo
pirmininkas Viktoras Muntianas, kurio nuomone, be rango derybininkas neturės
reikiamos įtakos.
Galimas rango suteikimas užkliuvo konservatorių frakcijos nariui
Kęstučiui Čilinskui, anot kurio, A.Abišalos konsultacinė įmonė vykdo panašią
veiklą, kuria šis užsiims būdamas diplomatu ir Vyriausybinės komisijos
pirmininku, ir tai esą sukels viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Vyriausybė A.Abišalos vadovaujamai komisijai yra pavedusi konsultuotis su
Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingais
atstovais dėl galimų bendrų veiksmų užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą
po 2009 metų, kai Ignalinos atominė
elektrinė turėtų būti uždaryta.
Lietuva nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują
jėgainę, dalyvaujant Latvijai, Estijai ir Lenkijai, ketina pasistatyti tik
maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos jėgainę planuojama visiškai
sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti
sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. Pirmąjį IAE
reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekus branduolinės energijos Lietuvos laukia elektros kainos kilimas ir
elektros gamybos ūkio visiška priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų
tiekimo.
Derybos su ES dėl galimybės pratęsti Ignalinos AE veiklą, į kurias ir
pati Lietuvos Vyriausybė didelių vilčių nededa, pasak A.Abišalos, turėtų
būti pradėtos kitą savaitę, kovo 13-14 dienomis vyksiančiame Europos
Sąjungos viršūnių susitikime.