Avietėms auginti nereikia didelių plotų
Virginijus Kvederys „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jaunojo ūkininko ūkį įregistravo prieš ketverius metus.
- Ūkininkauti pradėjau nuo 3 ha žemės, - prisiminė V. Kvederys. - Tačiau tais pačiais metais mama dovanojo savo žemę. Tada ūkis išsiplėtė iki 16,5 ha.
Pasak V. Kvederio, pirmaisiais savarankiško ūkininkavimo metais jis augino javus. Tačiau rinkoje smarkiai kritus grūdų supirkimo kainoms, nusprendė užsiimti uogininkyste. Anot jo, auginti avietes nereikia labai didelių plotų, o be to, šiuo metu Lietuvoje ir užsienyje yra didelė uogų paklausa ir nemažos jų kainos.
„Šį verslą pradedant tereikia didesnių pradinių investicijų uogynams įveisti, o paskui lėšų reikia kur kas mažiau, - aiškino ūkininkas. - Kadangi patirties auginti uogas neturėjau, iš pradžių avietėmis užsodinau tik 40 arų žemės. Nesinorėjo daug investuoti, kad paskui netektų stipriai nudegti.“
Suprantama, naujam ūkiui įkurti reikėjo nemažai investicijų. Todėl jaunasis ūkininkas nusprendė pasinaudoti ES tam teikiama parama. „Parengiau verslo planą „Specializuoto uogininkystės ūkio įkūrimas“, - pasakojo V. Kvederys. - Nacionalinė mokėjimo agentūra projektui įgyvendinti skyrė 57 tūkst. Lt.
Už šias lėšas nupirkau naują traktorių „Belarus 920.3“. Tiesa, prieš gaudamas valstybės paramą, ūkininkas V. Kvederys NMA įsipareigojo per penkerius metus – iki 2009 m. - aviečių plotus padidinti iki 3 ha.
Ūkio plėtra priklausys nuo rinkos
Šiuo metu Šilalės r. Jucaičių kaimo ūkininkas V. Kvederys valdo beveik 20 ha dydžio ūkį ir optimistiškai žiūri į ateitį, tvirtai tiki savo verslo sėkme, nes, anot jo, uogininkystė – naujoviška ir perspektyvi žemės ūkio šaka.
- Dabar mano ūkyje avietės užima 1,65 ha, - pasakojo jaunasis ūkininkas. - Šiais metais jų plotą išplėsiu iki 3 ha. O tolesnė ūkio plėtra priklausys nuo rinkos – uogų paklausos ir kainos.
Pasak Virginijaus, auginant avietes būtina bendrauti su mokslininkais, įsiklausyti į jų rekomendacijas: kokias veisles sodinti, kaip ir kuo purkšti, kaip tręšti.
Jucaičių kaimo ūkininko V. Kvederio teigimu, nors avietės milijonų neneša, bet išgyventi padeda. Derliaus dorojimo metu avietyne triūsia visa šeima – žmona Rasa ir du sūnūs. „Abu su žmona dar turime valdiškus darbus, - atviravo V. Kvederys. - Tad uogų auginimas ir priežiūra - laisvalaikio sąskaita. Nuo ūkio įkūrimo visas vasaras dabar leidžiame avietyne.
Bet dėl tokio pasirinkimo nesigailime. Šis verslas mums patinka.“ Ūkininkas sako, jog dėl aviečių realizacijos taip pat neturįs jokių problemų. Uogas daugiausia parduodąs Tauragės ir Klaipėdos turguose. Be to, didelę dalį derliaus realizuoja tiesiai iš namų. „Pernai iš namų avietes pardaviau po 4,5–5 Lt/kg“, - pasakojo ūkininkas.
Anot Virginijaus, pinigai už avietes paimami greitai, maždaug per mėnesį. Tik norint juos gauti, reikia nemažai investuoti į trąšas, apsaugos priemones ir visą darbo procesą. „Bet dabar jau naudingiau auginti uogas nei šerti kiaules ar auginti bulius, - atviravo V. Kvederys. - Kodėl lietuviškos uogos vietos rinkoje yra patrauklesnės nei lenkiškos ar ispaniškos, nereikia aiškinti nei pirkėjams, nei prekybininkams.
Niekam ne paslaptis, jog lietuviai stengiasi uogas užauginti kuo natūralesnėmis sąlygomis. Tuomet ir uogų skonis būna natūralus.
Be to, mes naudojame mažiau cheminių medžiagų. Tačiau taip užaugintos avietės nuskintos gali išsilaikyti tik parą, vėliau jos praranda savo prekinę išvaizdą.“
Reikia šaldymo įrangos
Šilalės r. aviečių augintojas V. Kvederys neslepia, jog jam verkiant reikalinga uogų šaldymo kamera.
- Niekam ne paslaptis, jog avietės, kaip ir pienas, labai greitai genda. Jeigu ryte uogą nuskynei, tai tą pačią dieną turi parduoti. Esant 20 laipsnių temperatūrai, avietės tinkamos vartoti tik vieną parą, o prie 0 laipsnių – iki 5 parų, - aiškino V. Kvederys. - Todėl ūkyje turėdamas uogų atšaldymo kamerą gerokai pratęsčiau aviečių pardavimo terminus.
Ūkininkas neslepia, jog uogų šaldymo kamerai įrengti taip pat planuoja pasinaudoti ES teikiama parama.