Šiandienis stalinizmas po teisingumo sparnais

Ir nesiguoskite tuo, kad nesate padarę jokių pažeidimų ir neturite drausminių nuobaudų. Tai neišgelbės: teismo sprendimas, akimirksniu paverčiantis jus bedarbiu, turi būti vykdomas nedelsiant.

Ši situacija - jokia žurnalisto fantazija ir ne vaizdelis iš trečiojo pasaulio šalies gyvenimo. Ji - mūsų lietuviška realybė, su kuria susidūrė Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius Jurgis Krasnickas.

Ligoninei vadovauti J.Krasnickas pradėjo beveik prieš dvejus metus, laimėjęs Alytaus apskrities viršininko administracijos skelbtą konkursą ir įveikęs kitus du jame dalyvavusius pretendentus į direktoriaus postą.

Konkurso rezultatų niekas neapskundė, su J.Krasnicku buvo pasirašyta darbo sutartis. Tačiau šių metų vasarį Kauno apygardos teismas Alytaus apskrities viršininko administraciją įpareigojo ją nutraukti, o patį konkursą pripažino niekiniu, nors to niekas ir neprašė.

„Jaučiuosi be kaltės kaltas. Dalyvavau niekam neužkliuvusiame konkurse, jį laimėjau, dirbu nedarydamas pažeidimų, neturėdamas nuobaudų, situacija ligoninėje gerėja, daugėja investicijų. Ir staiga teismas nurodo ligoninės steigėjai - ap-skrities viršininko administracijai - nutraukti su manimi darbo sutartį.

Net gūdžiausiais stalinizmo laikais tokių dalykų nebūdavo: prieš bausdami žmogų bent formalius kaltinimus tuomet sugalvodavo, o mane teismas nusprendė išmesti į gatvę be jokių argumentų“, - stebėjosi J.Krasnickas.

Alytaus apskrities viršininkas Eugenijus Palavinskas darbo sutarties su juo kol kas nenutraukė, o Kauno apygardos teismo sprendimą apskrities administracija apskundė Lietuvos aukščiausiajam teismui. Kreiptis į šį teismą su kasaciniu skundu ketina ir apygardos teisėjų rūstybės smaigalyje atsidūręs J.Krasnickas.

„Privalau ginti savo teises. O teisė į darbą man, kaip ir kiekvienam žmogui, - viena svarbiausių. Trys iš keturių mano vaikų - dar studentai, turiu didelių įsipareigojimų bankui ir tokioje situacijoje nei iš šio, nei iš to staiga, teismui panorėjus, likti be darbo man būtų katastrofa.

Nesu iš tų, kurie nuolankiai sutinka su neteisybe: ginsiuosi Lietuvos teismuose, o prireikus esu pasiryžęs eiti iki Strasbūro“, - kalbėjo ryžto nestokojantis J.Krasnickas.

Alytaus apskrities viršininko administracijos duris jau beldžiasi antstoliai reikalaudami, kad Kauno apygardos teismo sprendimas būtų įvykdytas ir sutartis su J.Krasnicku nutraukta, o pasirašyta su ankstesnio konkurso laimėtoju Artūru Vasiliausku.

Priešingu atveju antstoliai grasina teismo sprendimą įvykdyti priverstinai.

Antstolių atakuojama apskrities administracija kreipėsi į Aukščiausiojo teismo pirmininką prašydama sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, nes antraip gali būti pažeisti apskrities ir J.Krasnicko teisės bei teisėti interesai.

Apskrities viršininkas E.Palavinskas pripažįsta, kad jo vadovaujama institucija, kelinti metai nesibaigiant kovoms dėl ligoninės vadovo vietos, yra patekusi į nelengvą padėtį, o vis nauji teismų sprendimai nepadeda iš jos išbristi - tik dar labiau apsunkina. Tačiau dalis kaltės dėl užvirusios painiavos tenka ir pačiai viršininko administracijai.

Iki šiol tebevykstantys teismai dėl Alytaus apskrities ligoninės vadovo vietos prasidėjo beveik prieš trejus metus. Tuomet, pasibaigus buvusio įstaigos vadovo kadencijai, apskrities administracija paskelbė konkursą eiti ligoninės direktoriaus pareigas.

Tačiau jį laimėjęs Alytaus poliklinikos vadovas A.Vasiliauskas ligoninės direktoriumi nebuvo paskirtas, nes jo konkurentas konkurso rezultatus apskundė ir Kauno apygardos teismas juos panaikino.

Sprendimui įsiteisėjus, Alytaus apskrities viršininko administracija paskelbė kitą konkursą. Jį, įveikęs du konkurentus, tarp jų ir ankstesnio konkurso nugalėtoją A.Vasiliauską, laimėjo ankstesniame konkurse nedalyvavęs J.Krasnickas.

Iki tol Alytaus apskrities gydytoju dirbęs medikas atsisakė valstybinės tarnybos ir išėjo vadovauti ligoninei.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad apskrities viršininko administracija ir skelbė naują konkursą, ir kartu su pirmojo laimėtoju A.Vasiliausku kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą dėl ankstesnio konkurso rezultatų pripažinimo. Ji prašė panaikinti apygardos teismo sprendimą, kuriuo pirmasis konkursas buvo pripažintas neteisėtu.

Teismas šį kasacinį skundą patenkino, o tuomet valdininkai griebėsi už galvos. Mat teisėtą konkursą laimėjęs J.Krasnickas jau vadovavo ligoninei, o A.Vasiliauskas taip pat pretendavo į šį postą, nes Aukščiausiasis teismas jį pripažino anksčiau skelbto konkurso laimėtoju.

„Gal mūsų teisininkai tada visko deramai neįvertino. Aš tuo metu buvau tik pradėjęs vadovauti apskričiai, gavęs nekokį palikimą ir maniau, kad jeigu tie konkursai buvo su kažkiomis povandeninėmis srovėmis, tai teismuose bus viskas išsiaiškinta, bet taip neišėjo“, - dviprasmiško valdininkų žingsnio priežastis bandė pateisinti Alytaus apskrities viršininkas E.Palavinskas.

Išspręsti keblią situaciją tąkart apskritis bandė siūlydama A.Vasiliauskui piniginę kompensaciją. „Buvome pradėję apie tai kalbėtis. Viskas lyg ir judėjo į priekį, bet paskui nutrūko. Gal kokie politiniai poslinkiai turėjo tam įtakos, įkvėpė pasitikėjimo?“ - svarstė E.Palavinskas.

Didžiausia apskrities gydymo įstaiga, kurios metų biudžetas siekia keliasdešimt milijonų litų, seniai domina įvairaus rango politikus. Dėmesys jai ypač padidėja rinkimų metais.

Alytuje neabejojama, kad dauguma skandalų dėl šios įstaigos vadovo vietos kyla dėl politikų siekių į direktoriaus kėdę pasodinti sau parankų žmogų. „O aš daugeliui esu neparankus“, - įsitikinęs savo nuomonės pasakyti ir jos ginti nebijantis J.Krasnickas.

Trečius metus vilties tapti ligoninės direktoriumi neprarandantis A.Vasiliauskas „Ekstros“ žurnalistę tikino, kad jokių kalbų apie jam neva siūlytą piniginę kompensaciją nebuvo ir jis tokios galimybės ne-svarsto.

„Aš tik pateikiau prašymą sudaryti su manimi darbo sutartį, bet apskrities viršininko administracija to nepadarė. Apskritis sukūrė problemą, tai tegul ir galvoja, kaip ją spręsti“, - įsitikinęs A.Vasiliauskas.

Kai Aukščiausiasis teismas A.Vasiliauskas pripažino pirmojo konkurso nugalėtoju, jis bylinėjasi toliau. Ieškinį, kuriuo prašė panaikinti antrojo konkurso rezultatus, nutraukti sutartis su jo laimėtoju J.Krasnicku, o naują pasirašyti su juo, A.Vasiliauskas pirmiausia įteikė Alytaus rajono apylinkės teismui.

Teismas prašymą atmetė, paaiškindamas, kad konkursas, kurį laimėjo J.Krasnickas, buvo surengtas ir įvyko teisėtai, tad nėra pagrindo naikinti jo rezultatus.

Tuomet A.Vasiliauskas kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Civilinių bylų kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Albinas Čeplinskas, teisėjai Nijolia Indreikienė ir Egidijus Tamašauskas, ne tik patenkino alytiškio ieškinį, bet padarė ir tai, ko jis net neprašė: konkursą, kurio nugalėtoju yra tapęs dabartinis Alytaus ligoninės vadovas, pripažino niekiniu.

Teisėjų kolegija taip pat nusprendė panaikinti šio konkurso rezultatus, pripažino negaliojančia Alytaus apskrities administracijos ir J.Krasnicko sudarytą daro sutartį, įpareigojo ją nutraukti ir sudaryti naują sutartį su A.Vasiliausku.

Savo sprendimą Apygardos teismas motyvavo tuo, kad naują konkursą eiti ligoninės direktoriaus pareigas Alytaus apskrities viršininko administraciją surengė tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl pirmesnio konkurso rezultatų panaikinimo.

Pirmasis konkursas įvyko 2005 metų rugpjūčio 16 dieną. 2006 metų gegužės 3 dieną Kauno apygardos teismas nusprendė panaikinti jo rezultatus ir sprendimas įsigaliojo nuo priėmimo dienos. Tad ap-skrities administracija turėjo teisę rengti naują konkursą ir ji tai padarė.

Šis konkursas įvyko 2006 metų birželio 29 dieną. Kadangi niekas jo neapskundė, su J.Krasnicku buvo pasirašyta darbo sutartis. O po kelių mėnesių, lapkričio 16 d., Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad teisėtas buvo ir ankstesnis, 2005 metų, konkursas, kurio laimėtoju pripažintas A.Vasiliauskas.

Per visus tuos bylinėjimosi metus pa-grindiniai procesų dalyviai buvo Alytaus apskrities viršininko administracija ir A.Vasiliauskas.

Ligoninės direktorius J.Krasnickas buvo tik trečiasis asmuo. O po Kauno apygardos teismo sprendimo jis netikėtai tapo kone pagrindiniu bylos dalyviu, labiausiai gavusiu per kepurę.

Perfrazuojant seną posakį, galima sakyti, kad kai du pešasi, trečias gali ne tik laimėti, bet ir skaudžiai nukentėti.

Toks teismo sprendimas gerokai nustebino ne vieną su juo susipažinusį teisininką. Gūžčiodami pečiais jie tikino nieko panašaus savo praktikoje neregėję.

Kalbėdami šia tema teisininkai prisiminė populiarų posakį, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, ir pasigedo pastaruoju metu gana dažnai teismų sprendimuose vartojamo posakio - „vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais“.

„Šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vieno žmogaus, šiuo atveju A.Vasiliausko, interesai negali būti iškeliami virš kito, J.Krasnicko, interesų.

Juo labiau kad A.Vasiliauskas ligoninės direktoriumi nedirbo ir nedirba, o J.Krasnickas šias pareigas eina jau beveik dveji metai“, - sakė su šios civilinės bylos medžiaga susipažinęs Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas Virgilijus Kaupas.

„Jau tai, kad teismas savo iniciatyva peržengė ieškinio ribas ir pripažino konkursą niekiniu, rodo, kad šioje situacijoje teisės požiūriu kažkas negerai. Teismas viską sprendė J.Krasnicko nenaudai, kai pats J.Krasnickas net nedalyvavo teismo posėdyje.

Teismas gali pripažinti, kad A.Vasiliauskas teisėtai laimėjo konkursą, tačiau Darbo įstatymas leidžia negrąžinti žmogaus į darbą, ypač kai toje vietoje jau dirba kitas. Tuo labiau kad darbo sutartis su A.Vasiliausku niekada nebuvo sudaryta.

Mes turime pavyzdį, kaip Vyriausiasis administracinis teismas prieš keletą metų išsprendė buvusio generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios skundą.

Teismas pripažino, kad prokuroras iš savo pareigų buvo atleistas neteisėtai, tačiau įvertino, kad grąžinti į ankstesnes pareigas neįmanoma, nes į jas jau buvo paskirtas kitas asmuo. Buvo nuspręsta K.Pėdnyčiai išmokėti piniginę kompensaciją.

Priimant sprendimus teismuose, turi būti vertinama aplinkybių visuma“, - įsitikinęs V.Kaupas.