Tokią išvadą padarė šiuo metu Vokietijos Bertelsmano fondo („Bertelsmann Stiftung“) išleistas transformacijų indeksas, tai yra tarptautinė 125 pasaulyje greičiausiai besikeičiančių valstybių lyginamoji studija.
Vokietijos Bertelsmano fondas yra ne pelno siekianti visuomeninė organizacija. Fondo tikslas — skatinti tarptautinį bendravimą, švietimą, ekonomiką, socialinių reikalų ir sveikatos sritis, jis siekia taikaus kultūrų sambūvio. Fondą 1977 metais įsteigė Vokietijos spaudos magnatas Reinhardas Mohnas.
Ši visuomeninė organizacija valdo didžiąją akcinės bendrovės „Bertelsmann AG“ kapitalo dalį. Bertelsmano fondo veikla yra nepriklausoma nuo šios įmonės, Vokietijos Vyriausybės institucijų, jis neutralus politinių partijų atžvilgiu.
Kad Lietuvos ekonomika būtų patrauklesnė, fondas rekomenduoja gerinti vietines sąlygas žinių ekonomikos, sukuriančios didesnę vertę, plėtrai. Taip būtų galima užkirsti kelią ir jaunos labai kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimui. Lietuvai labai mažai pritrūko, kad 2007 metais būtų prisijungusi prie euro zonos. Dabar Lietuvos Vyriausybė turėtų kuo greičiau įvykdyti ES konvergencijos kriterijus ir kartu dar labiau stabilizuoti šalies ūkį.
Palyginti tiesiogiai su artimiausiais Pabaltijo kaimynais, Lietuva, užimanti 6 (šeštąją) vietą, pateko į viduriniąsias pozicijas: nuo Estijos atsilieka trimis vietomis, tačiau lenkia Latviją, kuri yra tik 13 (tryliktoje) vietoje. Su šiais skaičiais Baltijos valstybės jau nuo pat 2003 metais Bertelsmano fondo pradėtų rengti transformacijų indeksų išsiveržė į pirmaujančias gretas pasaulyje ir su neženkliais nukrypimais įsitvirtino reitingų viršūnėje. Tuo tarpu didžioji kaimynė Rusija 2008 metais įkopė tik į 58 vietą.
Politinio elito skandalai ir korupcijos atvejai sukėlė gilią nepasitikėjimo krizę tarp gyventojų. Taip pat nėra didelio pritarimo ir tradicinėms politinėms partijoms; jis, remiantis 2006 metų lapkričio mėnesio apklausa, tesiekia mažiau nei 10 procentų. Tuo tarpu mažesnėms populistinėms partijoms rinkėjų balsų rinkimuose pasiseka gauti net lengviau ir daugiau. Toks deficitas aiškinamas dar mažai susiformavusia pilietine visuomene. Kaip anksčiau, taip ir dabar - tik nedaugelis lietuvių suvokia pilietinės iniciatyvos galimybes.
Remiantis transformacijų indeksu, Lietuvos raidą reikia aiškinti viso regiono raidos kontekste. Nors pastaruosius dvejus metus Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalims toliau buvo būdingas demokratijos ir rinkos ekonomikos konsolidavimas, vis dėlto kai kuriose Vidurio Rytų Europos šalyse šią tendenciją neigė auganti politinė poliarizacija ir stiprėjančios populistinės partijos. Tiek Lenkijoje, tiek ir Slovakijoje savo atstovus vyriausybėse turėjo dešiniosios populistinės ir ekstremistinės partijos. Bekompromisis šių partijų vadovavimo būdas, ypač Lenkijoje, pablogino demokratijos kokybės vertinimą. Vengrijoje sustiprėjo politinis frontas tarp vyriausybės ir opozicijos, o Slovėnijos vyriausybės darbas pasižymėjo konfrontaciniu veikimo būdu.
Tuo tarpu Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalių ekonominiai pokyčiai yra smarkiai pažengę į priekį. Nepaisant to, kaip ir anksčiau atskiros šalyse smarkiai skiriasi pajamų lygis bei socialinės nelygybės masteliai. Ypač neturtingose Pietryčių Europos šalyse socialinė atskirtis, skurdas bei sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų trūkumai yra labai akivaizdūs ir struktūriškai įsitvirtinę. Pasaulyje ir Europoje geriausiai vertinama Čekija, jai ant kulnų lipa Slovėnija bei Estija, joms įkandin seka Vengrija, Lietuva, Slovakija ir Lenkija.
Iš buvusios Jugoslavijos šalių Bosnija ir Hercegovina velkasi visoms Europos šalims iš paskos ir pasaulyje užima 40 vietą. Serbija iškopė į 31 vietą, Juodkalnija - į 30 vietą, Makedonija - į 22 vietą, o Slovėnija - net į garbingą 2 vietą.
Vidurio Rytų ir Pietryčių Europa nuo kitų pasaulio regionų skiriasi tuo, kad įstojimo į ES perspektyva traktuojama kaip didžiausia politinių ir ekonominių reformos procesų paskata. Ne vien tik dėl gana aukšto švietimo lygio, sąlygiškai nedidelių socialinių priešpriešų ir pakankamai aktyvios ir į politinį gyvenimą įsitraukusio pilietinės visuomenės Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalys laikomos sėkmingiausiais pasaulio transformacijų regionais.
Bertelsmano fondo transformacijų indeksas analizuoja ir vertina 125 besivystančių ir transformacijų šalių demokratijos, rinkos ekonomikos ir politinio valdymo kokybę. Matuojami pasiekimai ir nukrypimai žengiant į teisinę valstybę ir demokratiją, socialinės politikos paženklintą rinkos ekonomiką.
Šalies raidos būklė ir jos problemos, taip pat politinių veikėjų gebėjimas nuosekliai ir užtikrintai vykdyti reformas vertinami remiantis išsamia ataskaita apie šalį. Todėl Bertelsmano fondo transformacijų indeksas yra pirmasis tarptautinis lyginamasis indeksas, kuris valdymo kokybę matuoja pačių surinktais duomenimis ir pateikia smulkią politinių pokyčių analizę vykstant transformacijos procesams.