Tai ministras pranešė po trečiadienį vykusio susitikimo su šalies vadovu
Valdu Adamkumi ir premjeru Gediminu Kirkilu.
„Tai yra Lietuvos interesas, gyvybinis interesas, pagrindinis interesas
susijęs su saugia energetika, ir ši Vyriausybė sprendžia tą klausimą taip,
kaip išmano ir vadovaudamasi visais egzistuojančiais teisės aktais“, - sakė
P.Vaitiekūnas, pažymėjęs, kad A.Abišalai bus siūloma suteikti aukščiausią -
ambasadoriaus rangą, tačiau tai būtų „tiktai antpečiai, žvaigždutės, o ne
pareigos“.
Pasak P.Vaitiekūno, Diplomatinės tarnybos įstatymas A.Abišalai nebūtų
taikomas, jis taip pat nesusisaistytų darbo sutartimis nei su URM, nei su
diplomatine tarnyba. A.Abišalos atsakomybės klausimai, ministro teigimu, yra
apibrėžti Vyriausybės nutarime sudaryti energetinio saugumo komisiją, kuriai
vadovauja A.Abišala.
Praėjusią savaitę prezidento patarėjas Valteris Baliukonis sakė BNS, kad
A.Abišala galėtų gauti diplomatinį rangą šiai misijai atlikti, teigia
prezidento patarėjas.
Anot jo, vadovaudamasis Konstitucija ir kitais teisės aktais,
prezidentas, esant reikalui, gali suteikti įgaliojimus specialiai misijai ir
rangus ne tik URM diplomatams. 2001 metais dėl itin aktyvios veiklos
plėtojant dvišalius strateginius Lietuvos ir Lenkijos santykius nepaprastojo
ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas buvo suteiktas advokatui Česlavui
Okinčicui, o 2003 metais Gediminui Kirkilui - pagrindiniam derybininkui dėl
tranzito į Kaliningradą sąlygų.
Buvęs premjeras, pastaraisiais metais kaip privatus konsultantas dirbęs
ir keliuose energetikos projektuose, A.Abišala yra užsiminęs, kad
Vyriausybės jam patikėtai derybininko su ES misijai atlikti tikisi gauti
diplomatinį rangą, kurį suteiktų prezidentas.
Apie diplomato rango A.Abišalai suteikimą teigiamai yra atsiliepęs Seimo
pirmininkas Viktoras Muntianas, kurio nuomone, be rango derybininkas neturės
reikiamos įtakos.
Galimas rango suteikimas užkliuvo konservatorių frakcijos nariui
Kęstučiui Čilinskui, anot kurio, A.Abišalos konsultacinė įmonė vykdo panašią
veiklą, kuria šis užsiims būdamas diplomatu ir Vyriausybinės komisijos
pirmininku, ir tai esą sukels viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Vyriausybė A.Abišalos vadovaujamai komisijai yra pavedusi konsultuotis su
Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingais
atstovais dėl galimų bendrų veiksmų užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą
po 2009 metų, kai Ignalinos atominė elektrinė turėtų būti uždaryta.
Lietuva nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują
jėgainę, dalyvaujant Latvijai, Estijai ir Lenkijai, ketina pasistatyti tik
maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos jėgainę planuojama visiškai
sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti
sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. Pirmąjį IAE
reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekus branduolinės energijos Lietuvos laukia elektros kainos kilimas ir
elektros gamybos ūkio visiška priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų
tiekimo.
Derybos su ES dėl galimybės pratęsti Ignalinos AE veiklą, į kurias ir
pati Lietuvos Vyriausybė didelių vilčių nededa, pasak A.Abišalos, turėtų
būti pradėtos kitą savaitę, kovo 13-14 dienomis vyksiančiame Europos
Sąjungos viršūnių susitikime.