Diversinis planas įsteigti antrąją grupę

Viename teritoriniame padalinyje gali būti tik viena VVG, todėl savivaldybė verčia bendruomenes rinktis tarp to ir ano, kitaip sakant, skilti perpus. Prieššventinis savaitgalis Klaipėdos rajone buvo itin aktyvus, vienas po kito vyko prieštaringi renginiai.

Rietavo, Telšių r. ir Klaipėdos r. savivaldybių teritorijose prieš keletą metų įkurtoje VVG „Pajūrio iniciatyvos“ buvo keliolika narių iš Klaipėdos r. Šie atstovai ne kartą svarstė galimybę steigti savarankišką Klaipėdos r. VVG, tuo klausimu nemažai kalbėta su rajono savivaldybe, visos šalys sumanymui pritarė, tik nebuvo realių veiksmų.

Atvirame laiške rajono savivaldybės tarybos nariams Klaipėdos r. bendruomeninių organizacijų susivienijimas teigia: „Savivaldybės atstovai, apsiėmę įsteigti VVG, nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio pabaigos nesugebėjo sukurti įstatų ir įsteigti VVG. Todėl 2008 m. sausio 28 d. buvo įsteigta VVG „Pajūrio kraštas“, kurią inicijavo dalis rajono gyventojų, buvusių Rietavo VVG narių, išmanančių šią veiklą iš esmės. Iniciatoriai suinteresuoti vienu – nevilkinti iki begalybės veiklos pradžios, nes projektams rengti reikės daug laiko, jie bus sudėtingi ir piniginiu požiūriu, ir savo turiniu. Artimiausiu metu bus formuojama VVG valdyba, o nariais galės tapti bet kuris rajono kaimiškosios teritorijos gyventojas. VVG „Pajūrio kraštas“ apims visą Klaipėdos r. teritoriją – bus atstovų iš kaimų bendruomenių, verslo ir valdžios sektorių“.

Dar praėjusių metų spalio mėnesį rajono taryba į numatomą steigti VVG delegavo savo narį Mėčislovą Raštikį. Šiandien jau nebeaišku, koks M.Raštikio statusas ir į kokią VVG jis deleguotas. Po rajono seniūnijas pradėję važinėti savivaldybės atstovai kviečia gyventojus į susirinkimus, kad juose būtų išrinkti atstovai į... savivaldybės kuriamą VVG (pavadinkime ją VVG-2). Toje pačioje teritorijoje veikti dviem VVG neleidžiama.

Rajono valdžios inicijuotas susirinkimas prieš ilgąjį savaitgalį vyko Vėžaičių seniūnijoje. Į jį kvietė seniūno vardu viešose vietose iškabinti skelbimai.

Eiliniai gyventojai kvietimu nesusidomėjo. Susitikti su Klaipėdos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšiene ir dviem rajono tarybos nariais atvyko kaimo bendruomenių, kurių Vėžaičių seniūnijoje itin gausu, vadovai ar kiti atstovai.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja susirinkusiesiems pranešė, kad į savivaldybės steigiamą VVG-2 iš savo seniūnijos reikėtų deleguoti 5-7 atstovus, kurie atstovautų ir verslui, ir bendruomenėms. V.Daukšienė pareiškė priekaištų dėl įkurtosios VVG, į ją deleguotų atstovų, įstatų ir kitų dokumentų.

- Mes norime, kad iš kiekvienos seniūnijos būtų deleguoti atstovai, kurie išsirinks valdybą. Valdžia čia nerinks, tai jūs patys rinksite, - patikino V.Daukšienė.

Keistas, žinoma, pažadas, kai pati valdžia organizuoja susirinkimus, kuriuose turi būti išrinkti atstovai į struktūrą, tos pačios valdžios ir kuriamą.

Lapių kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Karbauskienė sakė negalinti tylėti, nes VVG jau įkurta. - Grupė įkurta, tik dar nesuformuota valdyba. Ji bus formuojama netrukus. Iš savivaldybės pozicijos matyti, jog kuriama antroji VVG. Kyla klausimas, kam tai reikalinga. Nemanau, kad mūsų suformuota VVG yra bloga. Kurdami naują tik nubrauksime tai, kas pasiekta. Šiame konflikte pirmas blogas žingsnis žengtas iš valdžios pusės.

Vėžaičių kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja Birutė Kalvaitienė klausė, kokių interesų turi rajono taryba, jeigu sukėlė tokią konfliktinę situaciją.

- Jūs patys susikiršinote su kaimo bendruomene. VVG-2, kurią dabar ruošiatės kurti, bus neteisėta, valdžios inspiruota, nuleista „iš viršaus“. Išeitų, kad jūs norit imti viršų ir valdyti Europos Sąjungos skiriamus pinigus. Kodėl mums į ratus kišami pagaliai? Rajone įkurtas kaimo bendruomenių susivienijimas, jis kelia opias problemas, tai rajono valdžiai neparanku. O naujasis VVG-2 būtų puikus valdžios įrankis, mes, kaimo bendruomenės, jo nesukontroliuotume, - sakė B.Kalvaitienė.

Tos pačios bendruomenės pirmininkas Vidmantas Gedvilas ragino nesėti nepasitikėjimo susivienijimu, neskaldyti bendruomenių ir neklaidinti žmonių.

- Viskas įvyks gražiai ir laiku. Jeigu jau iniciatyvos ėmėsi susivienijimas ir tą VVG įkūrė, reikėtų džiaugtis jų darbu. Nemanykite, kad, pakabinus skelbimus, į susirinkimus subėgs visi kaimai. Veiklių žmonių trūksta, todėl džiaukimės tais veikliaisiais, kuriuos turime, pasitikėkime jais, - argumentavo V.Gedvilas.

Vėžaitiškiai balsuodami nusprendė nesiųsti savo atstovų į rajono valdžios organizuojamą VVG-2 steigimą, tačiau žadėjo dalyvauti jau įkurtos VVG valdybos narių rinkimuose.

Po susitikimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V.Daukšienė, „Ūkininko patarėjo“ paklausta, ar galima tvirtinti, kad jos misija Vėžaičiuose nepavyko, atsakė: - Kodėl nepavyko? Aš atvykau ne išrinkti, o kad jie patys išsirinktų, kad tai nebūtų kaip nurodymas “iš viršaus”. Iniciatyva turi eiti „iš apačios“.

Dar praėjusių metų spalio pabaigoje rajono taryba priėmė sprendimą į VVG deleguoti tarybos narį M.Raštikį, o savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas tam reikalui skirti tris savo pavaldinius. Tada jokios VVG rajone dar nebuvo, tik šių metų sausį ji įregistruota „Registrų centro“ juridinių asmenų registre. Įsiregistravusi VVG pateikė rajono tarybai prašymą deleguoti į jų grupę savivaldybės atstovus. Vasario 28 d. vykusiame tarybos posėdyje pareikšta, jog atstovai jau kadaise deleguoti, naujų niekas neberinks.

Susitikime su Vėžaičių seniūnijos bendruomene dalyvavęs rajono tarybos narys Vaidas Molotokas užtikrino, kad spalio 25 d. rajono tarybos sprendimas tebegalioja, niekas jo nepanaikino, todėl tie asmenys, kurie buvo deleguoti į VVG, puikiausiai galėtų dalyvauti kaimo bendruomenių organizuojamame susirinkime Gargžduose, kuriame bus renkami kandidatai į VVG valdybą.

- Renkatės į susirinkimą, renkate valdybą, M.Raštikis įpareigotas dalyvauti steigiamajame susirinkime. Jūs viską darote teisėtai, ir jokia antroji VVG neįsikurs, - sakė V.Molotokas.

Susirinkimas Gargžduose vyko kovo 7 d. Išvakarėse rašinio autorius skambino M.Raštikiui ir teiravosi, ar dalyvaus. Tarybos narys sakė esąs per vėlai informuotas, savo dienotvarkę suplanavo kitaip ir susirinkime nedalyvaus.

Autoriaus žiniomis, rajono tarybos ir savivaldybės administracijos deleguoti nariai minėtame susirinkime nedalyvavo. Kandidatai į delegatus išrinkti iš 21 susirinkime dalyvavusios kaimo bendruomenės. Kovo viduryje turėtų įvykti rajono savivaldybės kuriamos paralelinės VVG-2 steigimas, dėl kurios ir sukryžiavo ietis valdžios ir bendruomenių atstovai.

Klaipėdos r. merą Vaclovą Dačkauską pasiteiravome, kodėl steigiant VVG susiklostė dviprasmiška situacija.

- Savivaldybė delegavo savo atstovus į VVG, bet iniciatoriai juos ignoravo. Motyvuodami, kad reikia skubėti, nors niekur čia skubėti nereikia, jie slapta, mūsų atstovų nepakvietę į steigėjų grupę, sausio mėnesį įkūrė ir juridinių asmenų registre įsiregistravo VVG. Kai jie atsiuntė prašymą deleguoti į grupę mūsų atstovus, taryboje nusprendėme, kad tai jau esame padarę. Toks VVG elgesys, švelniai pasakius, yra neetiškas. Vyko daug susitikimų, bandėme surasti sąlyčio taškų, tačiau taip ir nepavyko, - kalbėjo meras.

Paklaustas, ar bendruomenių asociacijos įkurtoji VVG nepageidavo konkrečių asmenų, ar apskritai atstovų iš valdžios, V.Dačkauskas sakė girdėjęs užkulisiuose kalbant, kad „jiems kai kurie asmenys nepageidautini, reikia mažiau valdžios atstovų, nes jie priklauso politinėms partijoms ir darys politinę įtaką“.

- Taryba pavedė administracijai organizuoti VVG steigimą „iš apačios“. Seniūnijose organizuojamos gyventojų sueigos, deleguojančios į steigiamąjį susirinkimą savo atstovus, bus išrinkta valdyba, patvirtinti įstatai ir įkurta VVG, - sakė Klaipėdos r. meras.

Kadangi dviejų VVG viename rajone būti negali, vienos teks atsisakyti arba ji bus panaikinta teisiniu keliu. Meras V.Dačkauskas mano, jog tai nuspręs Žemės ūkio ministerija, kuriai bus pateikti abiejų įsteigtų grupių dokumentai.

Be savivaldybės atstovų egzistuojanti VVG neturės jokių galių, jie tikrai negalės pasirašinėti dokumentų paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, - sakė meras, leisdamas suprasti, kad tik savivaldybės „iš apačios“ įsteigta VVG bus teisėta.

Savivaldybės administracija ir rajono taryba naudojasi padėtimi, nesiųsdamos atstovų į bendruomenių kuriamą VVG. Į savo pačios kuriamą VVG-2 savivaldybė tikrai ras bendruomenių atstovų, per seniūnus rengdama susirinkimus vietose – ką nors prikalbins. Vis dėlto susirinkimas Vėžaičiuose parodė, kad ten, kur kaimo bendruomenės stiprios, valdžiai, nepasitarus su gyventojais, savo tikslus įgyvendinti vis sunkiau.

Ar ši Klaipėdos r. besirutuliojanti istorija nekvepia principu „skaldyk ir valdyk“? Pastaruoju metu įvairios valstybės institucijos vis dažniau įsiskverbia į paprastus žmones vienijančias organizacijas – bendruomenes, profsąjungas – ir skaldo jas iš vidaus. Valdžios klerkai trokšta kaip įmanoma ilgiau pratęsti savo viešnagę privilegijuotame, iš mokesčių mokėtojų kišenės puntančiame luome.