Kreipimosi iniciatorės EP Moterų komiteto vicepirmininkės, Europos
vieningos kairės ir Šiaurės žaliųjų kairės parlamentinės frakcijos narės
Evos-Britt Svensson ir kitų 110 pasirašiusiųjų teigimu, siūlomas abortų
draudimo įstatymas pažeidžia moterų teises laisvai disponuoti savo kūnu bei
spręsti, kiek ir kada jos nori turėti vaikų.
„Kaip EP narė aš jaučiu atsakomybę kovoti už moterų teises
neatsižvelgiant, kurioje šalyje joms kyla grėsmė“, - teigia E.B.Svensson.
Penki Seimo nariai, pateikę Gyvybės prenetalinėje fazėje apsaugos
įstatymo projektą, siūlo gyvybę saugoti ir nepasiekus šios ribos.
Voldemaro Tomaševskio, Irenos Degutienės, Rimos Baškienės, Vilijos
Aleknaitės-Abramikienės bei Petro Baguškos paruoštame įstatymo projekte
konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad
visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti
sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms,
išskyrus du atvejus: kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai
bei kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų,
pavyzdžiui - išprievartavimo.
Šiam įstatymo projektui Seime yra pritarta po pateikimo.
Lietuvoje nutraukti nėštumą šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės.
Šiai iniciatyvą kritikuojanti Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė ir
įvairios visuomeninės moterų organizacijos abortų draudimą traktuoja kaip
siekį kontroliuoti moters kūną. Pasak jų, tokiais siūlymais kėsinamasi į
moters kūną ir klaidingai tikimasi, kad pagerės visuomenės moralė, tačiau
esą realiai galima tikėtis tik padidėjusio moterų mirčių skaičiaus,
vadinamojo „abortų turizmo“ suaktyvėjimo ir vaikų nepriežiūros atvejų
padaugėjimo.
2004 metais RAIT atliktos apklausos duomenimis, 73 proc. Lietuvos
gyventojų pritaria abortams. Pasak moterų organizacijų, moterys masiškai
pasirašo po laišku seimūnams, kuriuo prašoma atsisakyti planų uždrausti
abortus.
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.