Su pa­ža­dų mai­šais paš­ti­nin­kai iš­si­skirs­tė kiek­vie­nas sau

Paš­tas – se­nas kaip gy­ve­ni­mas

AB Lie­tu­vos paš­tas yra vie­na stam­biau­sių įmo­nių Lie­tu­vo­je. Įmo­nė­je daug dir­ba žmo­nių, to­dėl, pa­sak V. Šal­kaus­ko, na­tū­ra­lu, kad ir pro­ble­mų daug, ku­rias rei­kia kuo grei­čiau spręs­ti. „Pas­ta­ruo­ju me­tu ten­ka gir­dė­ti, esą paš­tas ban­kru­tuo­ja, kaž­kas no­ri jį pri­va­ti­zuo­ti, - kal­bė­jo sek­re­to­rius. – Pa­nei­giu to­kius gan­dus, nie­kas nie­ko ne­no­ri da­ry­ti. Tai tuš­čios kal­bos.“ Paš­tas at­lie­ka tam tik­rą so­cia­li­nį dar­bą, žmo­gui su­tei­kia­ma uni­ver­sa­li pa­gal­ba.

V. Šal­kaus­kas ne­nei­gė fak­to, jog paš­ti­nin­kų dar­bas be ga­lo sun­kus ir ma­žai ap­mo­ka­mas. At­si­ran­da kon­ku­ren­tų. Tie, ku­rie iš­ne­šio­ja ko­res­pon­den­ci­ją, ren­ka­si tik pa­to­gias vie­tas, leng­vai pri­ei­na­mus taš­kus, o paš­tui vėl lie­ka kai­mai ir vien­kie­miai.

„Paš­tas yra se­nas kaip gy­ve­ni­mas, to­dėl per daug nu­si­sto­vė­jusios se­no­sios tai­syk­lės, - reiš­kė nuo­mo­nę vy­ras. – Šiai įmo­nei bū­ti­nai rei­ka­lin­gos per­mai­nos, nau­ja tvar­ka, kad mes ga­lė­tu­me iš­spręs­ti dar­bo ap­mo­kė­ji­mo klau­si­mus. Ap­mau­du, kad jūs ša­ly­je už­dir­ba­te be­veik ma­žiau­siai, to­dėl ar­ti­miau­siu lai­ku pri­va­lo­me si­tu­a­ci­ją keis­ti. Re­zer­vai jau ras­ti.“

Dar­bo me­to­di­ka - pa­se­nus

V. Šal­kaus­kas kal­bė­jo, esą šiuo me­tu la­bai svar­bu ge­rin­ti dar­bo są­ly­gas – su­tvar­ky­ti kom­piu­te­ri­zuo­tą sis­te­mą, kad bū­tų ko­ky­biš­kai at­lik­tas dar­bas, at­lik­ti ki­tus nu­ma­ty­tus dar­bus ir tuo­met bus ga­li­ma gal­vo­ti apie at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mą.

„Šiuo me­tu ne­ty­la kal­bos dėl pri­sta­to­mų laiš­kų, ku­rie daž­niau­siai vė­luo­ja, nuo to ken­čia mū­sų klien­tai, - nu­si­vy­lęs kal­bė­jo sek­re­to­rius. – Bet kaip nepa­si­klys laiš­kai, jei­gu jie tu­ri ap­ke­liau­ti ke­lias ap­skri­tis, kad pa­siek­tų ki­to­je gat­vė­je esan­tį ad­re­sa­tą. Vi­si šie or­ga­ni­za­vi­mo me­to­dai tu­ri pa­si­keis­ti, ki­taip nie­ko ne­bus.“ Sek­re­to­rius ne­gai­lė­jo pa­gy­rų paš­ti­nin­kams, kad šie, dirb­da­mi tar­si iš idė­jos, at­lie­ka sa­vo dar­bus.

V. Šal­kaus­kas iš­sa­kė sa­vo vi­zi­ją, ko­kį jis no­rė­tų ma­ty­ti paš­tą at­ei­ty­je: kad ne­lik­tų ei­lių, paš­ti­nin­kai va­ži­nė­tų nau­jo­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis, pa­sta­tai bū­tų gra­žūs ir mo­der­nūs. „Svar­biau­siai, ką no­riu pa­sa­ky­ti - paš­tas be sa­vo dar­buo­to­jų ne­ga­lės at­lik­ti uni­ver­sa­lio­sios pa­slau­gos, tai yra ne­įma­no­ma, dar kar­tą pa­si­kar­to­siu, at­ly­gi­ni­mai pa­di­dės, – ne­gai­lė­jo pa­ža­dų kal­bė­to­jas. – No­riu jū­sų pa­pra­šy­ti, kad dirb­tu­me vi­si dėl įmo­nės, dėl jos ge­ro var­do.“ V. Šal­kaus­kas ti­ki­no, esą dėl ma­žų at­ly­gi­ni­mų bu­vo kreip­ta­si į So­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, Sei­mo na­rius. At­sa­ky­mas vie­na­reikš­miš­kas: „Nie­kuo ne­ga­li­ma pa­dė­ti.“

Pa­ža­dai - ne­mai­ti­na

Ne­pai­sant gra­žių idė­jų ir vi­zi­jų, paš­ti­nin­kai šnabž­dė­jo­si, jog pa­ža­dais so­tus ne­bū­si. Dar­buo­to­jai no­ri re­a­lių per­mai­nų, o ne svai­čio­ji­mų, trokš­ta gau­ti pa­do­rų at­ly­gi­ni­mą, kad ne­rei­kė­tų skurs­ti ir jaus­ti pyk­tį, kul­niuo­jant po ke­le­tą ki­lo­met­rų per die­ną. Su­si­rin­ku­sie­ji drą­siai reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę apie paš­to sis­te­mą, ma­žus at­ly­gi­ni­mus, apie pra­stas dar­bo są­ly­gas, iš­sa­kė sa­vo lū­kes­čius.

Paš­ti­nin­kams vie­na di­des­nių pro­ble­mų - laik­raš­čių iš­nor­ma­vi­mas. Ne­įskai­čiuo­ja­mas ir ke­lias at­gal į paš­tą. Skun­dė­si ir dėl sau­gu­mo - dar­buo­to­jams bai­su ei­ti su ne­men­ko­mis pi­ni­gų su­mo­mis. V. Šal­kaus­kas su­ge­bė­jo at­sa­ky­ti trum­pai: „Taip ne­tu­ri bū­ti. Tai yra jū­sų dar­bas ir lai­ko są­nau­dos, jos tu­ri bū­ti įver­tin­tos.“ Paš­ti­nin­kus ne­ra­mi­no ir tai, jog šeš­ta­die­nį, kai rei­kia iš­ne­šio­ti dau­giau­siai spau­dos, nie­kas paš­ti­nin­ko ke­lio ne­skai­čiuo­ja.