Rodys – nerodys, rodys – nerodys. Tai krepšinį transliuojančių televizijų įkaitais tapę sporto mėgėjai skabo įsivaizduojamus ramunės žiedlapius.
Seimas ir įvairios komisijos dėl alkoholio reklamos jau sulaužė kalną iečių. Tačiau žiemos mūšius pralaimėję generolai toliau strateguoja.
Kada karas baigsis, niekas nežino. Juk per dešimtmetį alkoholio kontrolės įstatymai buvo keičiami 24 kartus. Vadinasi, šansų ką nors laimėti visada yra.
Juolab kad birželį bus Europos futbolo čempionatas, kuriame irgi sušmėžuos koks nors aludarių ženklas, o rugpjūtį per olimpiadą Pekine bus galima pamatyti ir alų reiškiančių hieroglifų.
Tačiau juk dabar – ne viduramžiai, o XXI amžius, ir tie, kurie prisidengia įkaitais, vadinami ne užkariautojais, o teroristais.
Ko siekia televizijos, taip bausdamos krepšinio, futbolo, „Formulės 1“ mėgėjus?
Kad šie susimestų simbolinei baudai apmokėti? Neabejoju, kad surinktų tuos porą tūkstančių litų.
Kad pultų pirkti per palydovą transliuojamų programų? Turbūt ir perka, jei tik taip gali matyti mėgstamą sportą.
Kad supykę šturmuotų Seimą ir šis pakeistų davatkišką įstatymą?
O gal šiam marazmui baigti pakaktų pakeisti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovą, kuris ilgus metus niekur nematė jokių pažeidimų, o dabar ėmė vaidinti uolų tarnautoją?
Pabaigoje – dar vienas klausimas: kodėl šmėžuojantys aludarių ženklai skaičiuojami tik per krepšinio rungtynes, nors jų pilna serialuose, koncertuose, žiniose?