Ledo Antarktidoje pakanka pakelti jūros lygį 57 metrais. Tiesa, jis turėtų tirpti tūkstančius metų. Bet vis tiek šiandien Antarktida - vienas didžiausių galvosūkių diskutuojant apie pasaulinį atšilimą.
Gilus Antarktidos įšalas sudaro apie 90 procentų viso pasaulio ledynų. Esama rizikos, kad tirpstant ledui jūros lygis kils greičiau, nei prognozuoja Jungtinės Tautos savo grėsmingoje ataskaitoje apie apokalipsę, dėl visuotinio klimato atšilimo planetai gresiančią 2100 metais. Dėl jo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija daugiausia kaltina naftos, anglių ir gamtinių dujų deginimą.
Praėjus metams po šių klimato kaitos komisijos prognozių, kad 2100 metais jūros lygis pakils nuo 20 cm (pagal optimistines prognozes) iki 80 cm (pagal pesimistiškesnius skaičiavimus), apklausta 10 geriausių pasaulio klimatologų.
Apklausa parodė, kad niekas nemano, jog paniką JTO kelia be reikalo. Bus arba taip, kaip prognozuojama, arba dar blogiau.
Šeši ekspertai iš esmės palaikė prognozėse pateiktus spėjimus. Pasak jų, klimato atšilimo poveikis Antarktidos ir Grenlandijos ledo sluoksniams dar neaiškus - būtent tai ir leidžia tikėtis geresnės baigties.
Kiti keturi ekspertai, tarp kurių - ir vienas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos autorių, pareiškė, kad prognozės pernelyg optimistinės. Iš tiesų iki 2100 m. jūros lygis gali pakilti 1 ar net 2 metrus.
„Daugelis žmonių nesitiki, kad jūros lygis galėtų pakilti per metrą, - sakė Johnas Moore'as iš Laplandijos universiteto Arkties centro. - Draudimo kompanijos, nustatydamos draudimo išmokų sumas Floridos pakrantės regione, net nedaro prielaidos, kad jūros lygis gali pakilti ir užlieti daugiau“.
Be galo svarbu kuo tiksliau sužinoti, kiek per 100 metų gali pakilti jūros lygis.
Kai kurių salų, kurias grasinasi praryti vandenynas, pavyzdžiui, Maldyvų Indijos vandenyne, gyventojai planuoja milijonus JAV dolerių kainuojančias apsaugos priemones ir nori žinoti, kokio aukščio jas statyti.
„Manau, kad vandens lygis sieks aukštutinę ataskaitoje nurodyto diapazono ribą“, - sakė Kimas Holmenas, Norvegijos poliarinio instituto, įkūrusio Trolio stotį, 250 km nutolusią nuo Antarktidos pakrantės, mokslinis direktorius.
Šioje Rytų Antarktidos dalyje, apsuptoje dantytų viršukalnių, primenančių milžiniškus trolių namus, esantis įšalas - pats giliausias pasaulyje ir nerodo jokių tirpsmo ženklų. Antarktinę vasarą temperatūra čia pakyla tik iki -150C.
„Mano nuomone, daugiau nei metru jūros lygis neturėtų pakilti“, - tarsi paguosti norėdamas teigė Stefanas Rahmstorfas iš Vokietijos Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto. Pasak jo, daugelis ekspertų įsitikinę, kad Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozėje - tik dalis tiesos.
Tačiau dauguma ekspertų laikosi nuomonės, kad kol kas neįmanoma numatyti, kaip ledo klodai reaguos į klimato atšilimą. Dėl atšilimo Antarktida per šį šimtmetį gali sukaupti kaip tik daugiau ledo, o ne greičiau nuslinkti į jūrą.
„Šios problemos esmė - kad pereiname į erą, kurioje matome klimato sistemos pokyčius, kokių niekada nebuvo per visą žmonijos istoriją, - sakė Geraldas Meehlas iš JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro. - Ledo sluoksnio klausimas yra šios problemos dalis. Kalbant paprastai, šiuo metu neturime jokių aukščiausios ribos skaičiavimų, kiek pakils jūros lygis ir per kiek laiko“.
G.Meehlas, pagrindinis koordinuojantysis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos autorius, pasakė, kad ataskaitoje pateiktas optimistiškiausias variantas.
Prognozėje atsižvelgta į tai, kad 1993-2003 m. buvo pastebimas greitesnis Antarktidos ir Grenlandijos ledynų tirpsmas, bet Klimato kaitos komisija nustatė, kad ateityje šis procesas gali tiek paspartėti, tiek sulėtėti.
Jeigu tirpsmas spartėtų proporcingai kylančiai temperatūrai, kylančiam jūros lygiui pridėtų papildomus 10-20 cm. Tačiau atšilimas gali ir nepagreitinti Antarktidos ledynų tirpsmo.
„Tarpvyriausybinės komisijos prognozėje atsižvelgiama tik į tuos dalykus, kuriuos galima modeliuoti, - sakė Jonathanas Gregory iš Didžiosios Britanijos Redingo universiteto, taip pat vienas autorių, pritarusių išvadoms. - Yra daugybė priežasčių teigti, kad bus dideli pokyčiai. Bet negalima to tvirtinti neturint įrodymų“.
Tarp nerimą keliančių scenarijų yra tikimybė, kad dėl atšilimo Antarktidą klojantys ledynai greičiau nuslys į jūrą, o nuplaukę į šiltesnius vandenis ištirps.
Arba tirpstant ledui atsiradęs vanduo patekės po Antarktidos ir Grenlandijos ledo sluoksniais ir suveiks kaip lubrikantas, pagreitinantis slydimą.
Bet galimas ir priešingas scenarijus.
„Mes nedaug žinome apie ledynų judėjimo greičio pokyčius. Kai kurių Antarktidos ir Grenlandijos ledynų judėjimas gali ir pagreitėti, ir sulėtėti“, - sakė Philippe'as Huybrechtsas iš Briuselio laisvojo universiteto.
Visai galimas dalykas, kad klimatui šylant į orą išgaruos daugiau vandens, nes šiltesnis oras gali absorbuoti daugiau drėgmės. O tai gali į Antarktidą atnešti daugiau sniego, kuris pastorintų ledo sluoksnį ir šitaip net prisidėtų prie jūros lygio žemėjimo šį šimtmetį.
Daugelis prognozių dėl jūros lygio pakilimo iki 2100 m. pagrįstos prielaida, kad vandenynuose šylantis vanduo plėsis ir tik šiek tiek prisidės tirpstantys Antarktidos ledynai.
Po 2100 m. jūros lygis ir toliau kils, regis, dar ištisus šimtmečius. Kur kas greičiau nei Antarktida gali nutirpti Grenlandija, kurioje jau prasidėjo kelis šimtmečius truksiantys negrįžtami procesai.
Grenlandijoje pakanka ledo pasaulio jūros lygį pakelti 7 metrais, tuo atveju, jeigu jis visas ištirptų.
Parengė Jurgita NOREIKIENĖ