Norėdama sumażinti Kurhauzo żemę savivaldybė paknopstom Nekilnojamojo turto registre registravo skvero fontaną, skubėjo prie jo suformuoti atskirą żemės sklypą. Kad tik jo nebūtų galima priskirti Kurhauzui.
Ir visos šios kančios - tik tam, kad dabar likęs kiek didesnis nei
hektaro ploto żemės sklypas prie Kurhauzo sumażėtų iki 65 arų.
Toks sunkiai paaiškinamas kurorto savivaldybės użsispyrimas visą laiką
kėlė nuostabą. Juo labiau, kad miesto vadovai taip ir nesugebėdavo
aiškiai atsakyti, kokį nuostolį Palanga patirtų, arba kaip palangiškiai
nukentėtų, jei Kurhauzas liktų istoriniame skvere, o seniai
rekonstruotam pastatui būtų skirtas erdvus daugiau nei hektaro ploto
użimantis sklypas.
Dabar jau aišku, kad visą tą laiką nuo Kurhauzo plėšiamą żemę buvo
ketinama atiduoti Vasaros koncertų estrados reikmėms. Tai atskleidė
naująją koncertų salę projektuojančios bendrovės „ARCHartelė partneriai“
projektų vadovas Henrikas Štaudė, kuris papasakojo nuo żurnalistų
valdżios slepiamą sumanymą.
Pasirodo, kad Kurhauzo skverą sumanyta panaudoti į koncertų salę
netilpusių żiūrovų stovimoms vietoms. Skvero paviršius būtų gilinamas,
jo pakraščiuose atsirastų sėdimos vietos. Reikia suprasti, kad čia bus
iškirsta ir dalis medżių, nes, projektų vadovo teigimu, „gerus medżius
išsaugotume“.
H.Štaudė neslepia, kad żiūrovų saugumo sumetimais greičiausiai tektų
atsisakyti ir valdżiai dabar taip rūpimo fontano. „Jis yra palyginti gilus
ir trukdytų żiūrovams stebėti renginius“, - teigia projektų vadovas.
Aišku, kad koncertų salės reikmėms skirtas skveras būtų aptvertas, nes stovimos vietos čia kainuotų mażiau nei salėje. O jei uż buvimą skvere reikės mokėti, vadinasi ši teritorija turės būti ir saugoma.
Kyla klausimas, koks būsimai koncertų estradai reikalingas skvero
teritorijos plotas? Projektų vadovas neslepia: apie 70 metrų pločio ir
60 metrų ilgio - 42 arai. Tai yra, lygiai tiek, kiek miesto valdżia
visomis išgalėmis ir siekia atgnybti nuo Kurhauzui priskiriamos kultūros
paveldo saugojimo teritorijos.
Sunkiai įtikėtina, kad būsimą koncertų salę projektuosiančios bendrovės
atstovas savo sumanymams nėra gavęs Palangos valdżios pritarimo. Nė
vienas architektas savo vizijų nedrįstų planuoti projektuojamam objektui
nepriklausančioje żemėje. Vadinasi, būsimai koncertų estradai Kurhauzo
skveras yra pażadėtas. Ir, sprendżiant pagal Kurhauzo teismų istoriją,
jau seniai.
Bet kodėl apie miesto valdżios planus neżino Palangos gyventojai? Kodėl
su Kurhauzo bendrasavininkais kelintus metus grumiamasi dėl dalies
sklypo visuomenei aiškiai neįvardinant galutinio tikslo? Kas
valdżiai trukdė Jackoms ir visiems palangiškiams tiesiai šviesiai
pasakyti - skveras reikalingas erdvesnei koncertų salei. Gal sumanymas
skverą atiduoti koncertų estrados reikmėms ir nėra blogas, bet kam tai
reikėjo slėpti nuo żmonių? Paprastai slepiama tuomet, kai ketinimai yra
nedori.
Apie Palangos valdżios ir koncertų estrados projektuotojų susitikimą
żurnalistams nebuvo pranešta. „Manėme, kad tai jums nebus įdomu“, -
dabar bando gudrauti miesto vadovai.
Palangos vasaros koncertų estrados ateitis nėra įdomi miesto ir visos šalies visuomenei? Tai negi tuos pačius miesto vadovus į valdżią renka każkokia avių banda, kuri nieko nesupranta? Kas jai gali būti įdomu, kas ne - sprendżia Dievo pasiųsti piemenys, kurie į nieko nesuprantančias avis, tai yra - mus visus, kreipiasi tik prieš rinkimus.
Gal iki paskutinės minutės nenorima, kad visuomenė sużinotų apie
valdżios melagystę. Iki šiol palangiškiams kalama į galvą, kad dalį
Kurhauzo sklypo nuo Jackų reikia atimti, kad skveras būtų išsaugotas
visuomenei. Ar pastačius koncertų salę ta pati visuomenė galės laisvai
patekti į skverą?
H.Štaudė kalba apie didżiulius ekranus, kuriuose pigesnį bilietą
nusipirkę żmonės skvere galės stebėti koncertą. Jei ekranuose galės
stebėti bilietą nusipirkę żiūrovai, vadinasi uż skvero tą patį koncertą
matytų ir pinigų nemokėję praeiviai. Ar tai nereiškia, kad koncertų
salei atiduodamą skverą ketinama aptverti aukštoka tvora? O jei taip,
kokiu būdu skveras bus laisvai prieinamas visuomenei?
Su tokiais klausimais żurnalistai valdżiai nėra patogūs. Todėl apie
viešumą ir skaidrumą per rinkimus kalbėjęs Palangos meras Remigijus
Kirstukas miesto gyvenimo klausimus bevelija spręsti savame rate, be
visuomenės atstovų.
„Tai darbinis susirinkimas“, - į żurnalistų prašymus dalyvauti kokiame
nors valdininkų pasitarime dażnai atsako viešumą deklaruojantis meras.
Kodėl tokio savivaldos politikų ir valstybės tarnautojų pasitarimo
negali stebėti żurnalistai? Savivaldos įstatyme pasakyta, kad visuomenė
turi teisę żinoti ne tik apie valdżios priimtus sprendimus, bet ir kaip
tie sprendimai yra priiminėjami.
Rinkėjai privalo żinoti, ką jų rinkta
valdżia ruošiasi daryti, kad laiku galėtų paprieštarauti visuomenės
interesų neatitinkantiems sumanymams.
Keista, kai demokratijos pradżiamokslį tenka priminti Palangą valdantiems
Liberalams. Nuo liberalizmo jie yra nutolę, kaip Mėnulis nuo Žemės.