Konservatorė buvo siūliusi rezoliucijos projekte įrašyti, jog „siekiant
stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus, būtina užtikrinti nuoseklų krašto
apsaugos sistemos finansavimo didinimą po 0,05 proc. nuo BVP kiekvienais
metais“.
Visgi dauguma seimūnų nesutiko konkrečiai nustatyti, kiek reikia didinti
krašto apsaugos finansavimą. „O jeigu kuriais metais bus 0,06? Tai kas tada?
Bet koks konkretus skaičius sukels sunkumų“, - posėdyje sakė
socialdemokratas Algirdas Sysas.
Stodama į NATO, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo
BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas - pavyzdžiui,
šiais metais išlaidos, numatytos krašto apsaugai, siekia 1,21 proc. nuo
BVP.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministro Juozo Oleko rezoliucija, kuriai
ketvirtadienį buvo galutinai pritarta, ne taip konkrečiai kalba apie krašto
apsaugos finansavimą - joje tiesiog pažymima, kad „karo tarnybos reforma,
numatanti perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos, turi būti
paremta atitinkamai suformuotais valstybės biudžeto asignavimais, nuosekliai
didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą“.
Rezoliucijoje nekonkretizuojama, kas yra „nuoseklus“ finansavimas.
Konservatorė R.Juknevičienė, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Rimantas
Smetona bei Signatarų klubas taip pat siūlė rezoliucijoje nurodyti, kad
atsisakant šauktinių kariuomenės bus formuojamas aktyvus rezervas, kuris
galėtų būti mobilizuojamas grėsmės valstybei akivaizdoje. Seimūnai norėjo,
jog dabar nustatytą 12 mėnesių pradinę privalomąją karinę tarnybą keistų
trumpesnės trukmės pradinis karinis jaunuolių apmokymas.
Signatarų pataisas išdėstęs Saulius Pečeliūnas piktinosi, esą Lietuva,
neparuošusi jaunuolių privalomajai karinei tarnybai, savo piliečius, kurie
gali būti šaukiami mobilizacijos atveju ginti valstybės, laiko „patrankų
mėsa“.
Ši parlamentarų nuostata taip pat nesulaukė palaikymo, todėl buvo
pritarta J.Oleko pristatytai rezoliucijai be jokių pakeitimų.
Priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad Seimas mano esant tikslinga pereiti
prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos
kariuomenės, tačiau privalomoji karo tarnyba bus išsaugoma mobilizacijos
atveju. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikis, anot
rezoliucijos, bus kasmet tvirtinamas Seimo sprendimu.
Rezoliucija nėra įpareigojantis teisės aktas, ji tik atspindi Seimo
pasiryžimą atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės.
Dėl šios priežasties konkretūs pakeitimai turės būti įtraukti į įstatymus.
Nuo 2002 metų šauktinių skaičius kariuomenėje mažinamas, o profesinės
karo tarnybos karių dalis didėja. Pavyzdžiui, 2002 metais atlikti
privalomosios tarnybos buvo pakviesti 6 383 jaunuoliai, planuojama, kad 2012
metais jų turėtų būti tik 1 600.
Tuo pat metu didinamas profesionalų skaičius - iki 2012 metų jų turėtų
padaugėti iki 8 450.
Bendras ribinis tarnaujančių privalomosios pradinės ir profesinės karo
tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų
skaičius 2008 metais, planuojama, turėtų būti iki 16 230.