Artėjant Seimo rinkimams partijos suskato rengti instrukcijų ir atmintinių, kuriose nurodyta, kaip elgtis viešumoje, bendrauti su žiniasklaida ar rinkėjais.
Visi elgiasi vienodai, kalba vienu balsu ir tą patį – toks viešojo elgesio idealas kalamas partijų atstovams į galvą.
Dešinieji jaučiasi kaip kare
Rinkimų kampanija – tai „karo stovis“.
Tokia Tėvynės sąjungos rinkimų štabo nario Audroniaus Ažubalio mintimi prasideda speciali atmintinė. Ji neseniai išdalyta visiems šios partijos Seimo frakcijos nariams.
Rašte teigiama, kad svarbiausias dalykas šio karo metu – „susiklausymas“.
Šias mintis palydi griežti, įsakymus eiliniams kariams primenantys nurodymai Seimo nariams.
Rinkimų štabas ir jį aptarnaujantis personalas pirmiausia nurodo, kad turi būti informuojamas apie kiekvieno Seimo frakcijos nario visos savaitės planus. Tai – ne tik būsimi susitikimai su rinkėjais. Svarbiausia – planai dalyvauti televizijos ir radijo laidose.
Jei politikas kviečiamas į tokias laidas, jis pirmiausia turi pasiklausti rinkimų štabo ir centrinės būstinės leidimo.
Nuomonės skelbti nevalia
Instrukcijoje taip pat „primygtinai prašoma“ laidose ir spaudoje atstovauti Tėvynės sąjungos pozicijai tik konkrečiais klausimais.
Mat priešingu atveju „komplikuojama situacija viešųjų ryšių požiūriu“.
Seimo nariams nurodoma apskritai vengti reikšti savo asmeninę poziciją. Toks paliepimas atsirado, kai Seimo narė konservatorė Vida Marija Čigriejienė viešai buvo pareiškusi neigiamą nuomonę dėl abortų draudimo, besiskiriančią nuo partijos pozicijos.
„Jei nežinote, kokia yra Tėvynės sąjungos pozicija, visada galite pasitarti su kolegomis ar su mumis“, – nurodoma instrukcijoje.
Seimo nariams rekomenduojama net įsiamžinti tik pas partijos nusamdytus fotografus.
O jei Seimo narys neturi laiko pats parašyti propagandinio straipsnio, štabas siūlosi „suorganizuoti interviu“.
„Kuo jie mus laiko? Tai, atsiprašant, ir į gerą vietą be leidimo artėjant rinkimams nebegalima nueiti?“ – „Lietuvos rytui“ skundėsi kai kurie parlamentarai.
Apie programą – tik vienodai
Į panašius rėmus savo narius siekia įsprausti ir socialliberalų vadovybė.
Naujosios sąjungos rinkimų štabas rengia atmintinę visiems savo kandidatams, kad šie žinotų, ką ir kaip kalbėti apie partijos rinkimų programą. Tai turėtų būti daroma standartinėmis formuluotėmis ar jų junginiais.
Socialliberalai įsitikinę, kad tokiu būdu visuomenei bus sudarytas itin vieningos ir darnios partijos įvaizdis.
Be to, ir patiems kandidatams paprasčiau – atmintinai išmokai keletą ar keliolika standartinių frazių ir žeri jas rinkėjams bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
Turi žinoti savo nuopelnus
Dėl svyruojančių reitingų susirūpinę valdantieji socialdemokratai mano, kad partijai ne į naudą, kai prezidiumo ar Seimo frakcijos posėdžiai kartais virsta karštais ginčais.
Taigi partijos rinkimų štabe planuojama sukurti specialią atmintinę, kurioje būtų surašyti kiekvienam politikui svarbūs dalykai.
Pavyzdžiui, būsimasis kandidatas į Seimą privalo neužsikirsdamas pasakyti, ką partija nuveikė gerindama visuomenės gyvenimą ir koks šis gyvenimas dabar yra – kiek kainuoja litras pieno ar kepalas duonos.
Kaip kalbėti telefonu?
Tuo tarpu vadinamųjų pažadukų partijų gretose griežtos kareivinių tvarkos paisoma jau seniai.
Pavyzdžiui, Darbo partijos Seimo frakcija kone iš karto po parlamento rinkimų pagarsėjo tuo, kad jos vadovybė pareikalavo visų jos narių tarnybinių mobiliųjų telefonų išklotinių.
Šios akcijos tikslas – susekti, kurie frakcijos nariai daugiausia bendrauja su žiniasklaida be partijos vadovybės žinios.
Ir dabar kiekvienas šios partijos narys – nesvarbu, ar provincijos skyriaus atstovas, ar parlamentaras – privalo laikytis specialios instrukcijos, kaip bendrauti su žiniasklaida.
Atmintinė skelbia: jei tau telefonu paskambino žurnalistas ir klausia ko nors nepatogaus, turi apsimesti, kad ryšys yra prastas ar šiuo metu negali kalbėti. Todėl reikia paprašyti paskambinti vėliau, o per tą laiką gauti instrukcijas, ką sakyti.