„Tvarkiečių“ inicijuotai komisijai daugiausia pritarė patys „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcijos nariai, taip pat opozicijoje dirbantys konservatoriai
ir darbiečiai. Komisija norima išsiaiškinti, kokios užkulisinės jėgos turėjo
įtakos socialdemokratą Gediminą Kirkilą skiriant ministru pirmininku.
Žiniasklaidoje skelbta, jog darbiečio Jono Pinskaus namuose 2006 metų
vasarą įvyko susitikimas, kuriame G.Kirkilas esą bandė įtikinti Darbo
partiją Seime nepritarti kito socialdmeokrato Zigmanto Balčyčio kandidatūrai
į premjerus, o paremti patį G.Kirkilą. Buvo teigiama, jog susitikime
dalyvavo dujų tarpininkės „Dujotekanos“ vadovas Rimantas Stonys ir
politologas Raimundas Lopata.
Z.Balčytis, skirtingai nei jo atstovaujama socialdemokratų frakcija,
išreiškė pritarimą komisijos formavimui, esą siekiant „nuimti šešėlį“ nuo
Vyriausybės formavimo proceso.
„Iš tikrųjų šis klausimas liečia mane asmeniškai. (...) Aš esu
įsitikinęs, kad ta informacija, kuri buvo paskleista visuomenės informavimo
priemonėse, neatitinka tikrovės. Aš palaikysiu projekto 4 straipsnį 1
punktą, kur eina kalba apie politinį išsiaiškinimą, norėdamas nuimti tam
tikrus šešėlius nuo legitimumo. Aš esu suinteresuotas, kad viskas stotų į
savo vietas“, - posėdyje svarstant klausimą kalbėjo premjeru 2006-aisiais
netapęs socdemas.
Komisija, jei bus galutinai sutverta, turės atsakyti, kurių asmenų
sprendimai lėmė, kad premjero patarėju buvo paskirtas Albinas Januška bei ar
jo veikla nepažeidžia valdžių atskyrimo principo, dar - kas ir kodėl siekė
iš Seimo Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto (NSGK)pirmininko pareigų
pašalinti Algimantą Matulevičių.
Galiausiai, norima išsiaiškinti, ar nebuvo kokių slaptų kėslų formuojant
nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“. Komisijos iniciatoriams įtarimų
kelia VP dešimtuko vadovaujamos „NDX energijos“ parinkimas be konkurso.
Tuo metu valdantieji yra pateikę siūlymą kurti komisiją, kuri aiškintųsi,
kokie asmenys ar įmonės įtakojo „Tvarkos ir teisingumo“ bei konservatorių
frakcijų narius ir šių partijų vadovus. Komisija taip pat turėtų atsakyti į
klausimą, ar minėtų partijų veikla nekenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Tokių įtarimų jiems kilę todėl, kad konservatoriai ir „tvarkiečiai“
neigiamai balsavo dėl Atominės elektrinės įstatymo, kuriuo uždegta žalia
šviesa nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimui.
Šios valdančiųjų siūlomos komisijos kūrimas ketvirtadienį buvo atidėtas
kitam kartui, nes Seimo posėdžių sekretoriate opozicinei konservatorių
frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas įregistravo alternatyvų
pasiūlymą, kuriuo strėlės jau lekia valdančiųjų pusėn. Šiuo atveju klausimas
apverčiamas aukštyn kojomis ir aiškinamasi, kodėl „NDX energija“ įtraukta į
derybas be konkurso, kas leido ministrų kabinetui su privačiu investuotoju
susiderėti dėl „Leo LT“ kūrimo naujos patronuojančios bendrovės, o ne
„Lietuvos energijos“ pagrindu, kaip buvo planuojama anksčiau.
Konservatoriai ir kiti pasirašiusieji norėtų žinoti, kas leido
valdantiesiems „Leo LT“ vadinti nacionaliniu investuotoju, nors, kaip
teigiama projekte, „minėta bendrovė neturi daryti jokių investicijų į naujos
AE statybą“.
Projektu siūloma Vyriausybei nesudaryti (netvirtinti) sutarties su „NDX
energija“ atstovais tol, kol Seime nebus patvirtintos siūlomos sudaryti
komisijos išvados. Tuo metu, jei Vyriausybė patvirtintų sutartį, būtų
siūloma Generaliniam prokurorui kreiptis į teismą dėl šio sandorio
pripažinimo negaliojančiu. Be kita ko, norima, kad Atominės elektrinės
įstatymo atitiktį Konstitucijai patikrintų Konstitucinis Teismas.