Prieš dvejus metus prasidėjęs konfliktas šiandien vėl atsinaujino, kai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, pripažinusios Mažeikių r. tarybos sprendimą riboti kiaulininkystės plėtrą neteisėta, danai rajono valdžią atakavo nauju raštišku reikalavimu.
Vėl viskas iš pradžių
Naujasis savininkas, įsigijęs Bugenių kompleksą, sovietmečio laikais talpinusį iki 10 tūkst. kiaulių, planavo kiaulides renovuoti ir jose auginti iki 46 tūkst. kiaulių per metus. Tokiai veiklai rajono politikai nepritarė dar 2006 m., todėl šis jų sprendimas buvo apskųstas.
Bendrovė „Bugenių Agro“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kad šis rajono tarybos sprendimas būtų panaikintas, ir bylą laimėjo. Rajono savivaldybė nenusileido: nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris... paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.
UAB „Bugenių Agro“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Girdenis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad „pirmasis tarybos sprendimas buvo neteisingas mūsų atžvilgiu ir mes dėl to kreipsimės į teismą dėl kompensacijos“. Tuo tarpu savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Antanas Naujokas mano, kad Vyriausiasis administracinis teismas sprendimą panaikino tik dėl procedūrinių dalykų, mat politikai nebuvo nurodę jo apskundimo tvarkos, neišsamiai išdėstė šios veiklos ribojimo motyvus. Vasario pabaigoje rajono taryba priėmė pataisytą sprendimą dėl kiaulininkystės plėtros, o „Bugenių Agro“ kreipėsi į savivaldybę su nauju prašymu – leisti auginti iki 12 tūkst. kiaulių.
Smarvė ir nuvertėjęs turtas
Bugenių k. gyventojas Kęstutis Jarmolavičius į vykusį piketą pristatė ir rajono valdžiai perdavė 261 bugeniškio pasirašytą protestą dėl kiaulių komplekso atgaivinimo.
- Surinktas 261 gyventojo parašas prieš komplekso plėtimą. Ne iš patriotinės iniciatyvos danai visa tai daro. Mažeikių rajone prisipirko žemės sklypelių ir į juos veš savo srutas. Jeigu kompleksas gyvuos, savo sklype laistys, o šalia gyvenančiam kaimynui reikės smarvę kęsti. Pas mus nėra tokių dykynių, kad nuo komplekso iki gyvenvietės būtų 5-7 km. Čia Šerkšnės, Varduvos upės, tvenkiniai. Kokia gamta liks vaikams ir anūkams? Visų gyventojų vardu sakom – nepageidaujame šių svečių, kompleksas mums nereikalingas. Yra kitų veiklų. Sveika valgyti paukštieną, tegul vištas augina, - sakė K.Jarmolavičius.
Ūkininkė Rozalija Kapeikienė klausė, kodėl dėl danų verslininkų kišenių pilnėjimo nuostolius turi patirti bugeniškiai, kurių nekilnojamasis turtas per tuos metus nuvertėjo.
- Mes irgi žmonės, norim gyventi ir išgyventi. Ačiū Dievui, kad turime vicemerą, kuris mus remia. Galim juo pasitikėti. Lenkiamės jam iki žemės, - sakė ūkininkė.
Vos tik įsikūrus „Bugenių Agro“, po aplinkinius kaimus pradėjo važinėti bendrovės atstovai ir siūlė pasirašinėti sutartis dėl srutų pylimo į jų žemes. Kai kurie sutiko, todėl susidarė įspūdis, jog Bugenių gyventojai dėl kiaulininkystės plėtros nėra vieningi. Tačiau pamatę, kuo viskas iš tikrųjų kvepia, dauguma pasirašiusiųjų sutarčių atsisakė.
Savivaldybės atstovai susirinkusiems gyventojams paaiškino, jog atsakomybę dėl nepageidaujamos veiklos stabdymo turi prisiimti ne vien savivaldybė, bet ir žmonės, jų gyvenvietės ateitis – pačių bugeniškių rankose.
Reikia vienybės
Juridinio skyriaus vedėjas A.Naujokas sakė, kad savivaldybė negali užkirsti kelio plėsti kiaulininkystę Bugeniuose iki verslininkų pageidaujamos 12 tūkst. kiaulių ribos, tačiau tai galintys padaryti patys gyventojai.
- Jūsų žemės, gyvenamoji teritorija įeis į sanitarinę zoną, danai puikiai žino, kad turės gauti jūsų sutikimus. Anksčiau tuos sutikimus jūs buvote davę, o paskui atsiėmėte, nes supratote, ką tai gali reikšti. Aplink kiekvieną žemės sklypą, kur bus laistoma, įterpiamas mėšlas, nustatyta sanitarinė zona, o jeigu žemė yra prie kelio, turi būti apželdinta 10-15 m pločio juosta.
Aplink Mažeikius tokių sklypų surasti gana sudėtinga. Bet jeigu žmonės sutikimus duos, verslininkams nebus jokių problemų, jie galės laikyti pageidaujamą kiaulių skaičių. Rajono savivaldybė nepriims sprendimo, kol nebus pateikti žemių savininkų ir gyventojų sutikimai. Taigi viskas jūsų rankose! O tos veiklos, kiek jie kiaulių augina dabar, įstatymas nedraudžia. Visos problemos kyla dėl plėtros, - sakė A.Naujokas.
Rajono vicemeras Jonas Siminkevičius pagarsino, kad Bugenių bendruomenė šiuo klausimu kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą, dabar laukiama atsakymų.
- Turim šeimininkiškai tą klausimą spręsti, negalima eiti prieš visuomenę, paneigti jos interesus. Ir „Bugenių Agro“ turi laikytis įstatymų, o ne daryti žmonėms spaudimą, kaip buvo iš pradžių. Be gyventojų sutikimo nieko nedarysime, bet jeigu leisite savo laukuose skleisti srutas, jūs ir atsakomybę prisiimsite, - ir pažadėjo, ir perspėjo rajono vicemeras.
Šeimininkai numatę įvairius variantus
„Bugenių Agro“ direktoriaus pavaduotojas A.Girdenis, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kiek kiaulių laikyti bendrovė dabar turi teisę, atsakė, kad įstatymas jiems nieko nedraudžia.
- Galime auginti iki 46 tūkst. Šiuo metu įrengtoje fermoje laikome 600 kiaulių, per metus susidarys 2,4 tūkst. Iki 3 tūkst. kiaulių laikyti mums nereikia jokių leidimų, dirbame kaip eilinis ūkininkas. Tačiau ir plėstis, jeigu sutvarkome reikiamus dokumentus, įstatymas nedraudžia.
Kiekvienas verslininkas nori daryti verslą, todėl reikia apsispręsti, ar Lietuva tokios veiklos nori, ar ne. Jeigu nenorime, tai ir stabdykime viską. Jūs esate spaudos atstovas, tad žinokit, kad įstatymai netobuli, jie negina žmonių interesų. Tegul Seimas nustato ribas, kad mes žinotume, ką, kur ir kiek galime auginti. Tada nebeliks problemų. O dabar visa atsakomybė užkrauta ant mūsų pečių, - ironizavo A.Girdenis.
Danų verslininkas E.Nisenas, eidamas į Lietuvą, tikėjosi tam tikro pasipriešinimo. Pirkdamas sovietmečio kompleksą, jis planavo jame auginti 46 tūkst. kiaulių, dabar tenkintųsi ir 12 tūkst.
- Tai būtų normalus kiekis, tokio dabar ir sieksime, - laužyta lietuvių kalba sakė E.Nisenas.
Danijoje E.Nisenas ūkininkavo tėvo ūkyje, mokėsi kiaulininkystės, o Bugenių kompleksą įsigijo norėdamas pradėti ūkininkauti savarankiškai.
A.Girdenis įsitikinęs, kad gyvendami Europos Sąjungoje sulauksime liberalesnių verslo atžvilgiu įstatymų.
- Į ES ateis liberalesni įstatymai, galios mažesnės apsaugos zonos, galiu jums tai garantuoti. O ir šito komplekso paskirtis – kiaulininkystė. Turime rasti kompromisą. Jei žmonės nesutiks, priešinsis (to uždrausti mes negalime), pastatus reikės parduoti. Nesame į juos įsikabinę, - sakė A.Girdenis.
Mažeikių r. savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas A.Naujokas mano, kad negalima lyginti sovietmečio, kai visa žemė aplink kompleksą priklausė valstybei ir ši galėjo su ja daryti ką nori. Dabar žemė privačiose rankose, o su žmonių interesais nesiskaityti negalima.