Ch.Lubich, kuriai buvo 88 metai, mirė savo namuose į pietus nuo Romos, po
to, kai ketvirtadienio vakarą jos pačios pageidavimu buvo išrašyta iš
ligoninės. Jau ne vienerius metus jos sveikata buvo silpna.
Fokoliarų judėjimas vienija daugiau kaip 140 tūkst. fokoliarų -
įsipareigojusių narių - ir 2,1 mln. bendraminčių bei rėmėjų 182 valstybėse.
Šis judėjimas, kilęs 1943 metais Triente, Šiaurės Italijoje, stengiasi
skleisti krikščioniškas vertybes stiprinant tradicines šeimas ir
propaguojant ekumeninį ir tarpreliginį dialogą.
Antrojo pasaulinio karo metu dvidešimtmetė mokytoja Chiara Lubich įkvėpta
Evangelijos žodžių „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“
ir „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ ėmė
skleisti tokią idėją: „Viską nugali meilė. Viską. Bet kokį skausmą, bet kokį
praradimą“.
Ji sakė, kad būdama 23 metų patyrė religinį nubudimą ir pajuto raginimą
palengvinti žmonių kančias.
Ji su draugėmis sudarė paktą, kuriuo viena kitai pareiškė: „Esu
pasiruošusi už tave atiduoti gyvybę“. Tai tapo gimstančio judėjimo didžiąja
chartija.
Triento žmonės netrukus atkreipė dėmesį į grupę, sudarytą iš jaunų ir
senų, darbininkų ir deputatų, vyrų ir moterų. Visus juos jungė evangelinės
meilės liepsna, itališkai - „fuoco“, todėl jie buvo praminti fokoliarais
(itališkai „focolare“ reiškia židinį).
Oficialus, vėliau Bažnyčios patvirtintas judėjimo pavadinimas yra „Opera
di Maria“ („Marijos Veikimas“).
Fokoliarai, kurių specifinis bruožas - vienybės siekis, priklauso
vadinamiesiems naujiesiems pasaulietiniams katalikybės judėjimams, kurie
grindžiami tikėjimu, kad žmogui, norinčiam gyventi tikrą krikščionišką
gyvenimą, nebūtina tapti kunigu ar vienuoliu.