Prie kapo duobės - ginčai dėl vandens

„Rudenį ir pavasarį geriau nemirti, nes gali nutikti taip, kad karstas bus leidžiamas į duobę, pilną glitaus purvo ir vandens.

Su meile išpuoštas ir į brangų karstą paguldytas velionis gedinčiųjų akyse bus nardinamas į drumzliną, nepersišviečiančią tyrę, karstas šokčios ir burbuliuos, kol prisipildys vandens“, - panevėžiečius, ketinančius artimuosius laidoti Ramygalos gatvės kapinėse esančiose šeimos kapvietėse, perspėja laidojimo paslaugų bendrovės „Grauduva“ duobkasiai.

Praėjusią savaitę duobkasiams trūko kantrybė. Jie kreipėsi į bendrovę „Panevėžio gatvės“, kuri skiria kapvietes ir išduoda leidimus laidoti.

Duobkasiai prašė rasti išeitį iš katastrofiškos situacijos: arba lietingu sezonu uždaryti dalį kapinių ir ten, kur ypač kaupiasi vanduo, neleisti laidoti, arba įrengti kapinėse drenažą.

„Dabar mes esame atsidūrę tarp dviejų ugnių. Kapinių vedėja reikalauja, kad laikytumės higienos normų ir kastume 2 metrų gylio duobes, o mirusiųjų artimieji šiurpsta pamatę, jog tokio gilumo duobėse tyvuliuoja vanduo, nenori velionio nardinti į purvą“, - kaip įtikti dviem ponams, galvą laužo duobkasys Andrius Bitinas.

Bėdos dėl kasamose duobėse besikaupiančio vandens duobkasius kankina jau du dešimtmečius.

Ypač bloga padėtis yra kapinių šiaurės rytinėje dalyje. Ten po paviršinio grunto sluoksniu plyti šlynas, neleidžiantis vandeniui nei nutekėti, nei susigerti.

Įrengiant kapines darytas drenažas seniai sugriuvęs ar užsikimšęs. Gali būti, kad naujesniuose kapinių kvartaluose drenažo išvis nėra.

Pakasus pusmetrį vanduo dar nesikaupia, tačiau jau metro gylyje jis ima sunktis į duobę.

Higienos normos reikalauja, kad būtų laidojama mažiausiai dviejų metrų gylyje, o minėtoje kapinių dalyje iškasus tokią duobę ji per porą valandų tampa šuliniu.

„Kapinių vedėja tikrina duobių gylį, liepia kasti bet kokiomis sąlygomis iki tų nelemtų dviejų metrų. O kaip iškasti duobę jūroje?

Bedi į vandenį kastuvą ir šlaitai griūva. Be to, vanduo sunkiasi iš gretimų kapų. Ar tai higieniška? Juk laidojami žmonės, sirgę įvairiomis ligomis“, - nepakenčiamomis darbo sąlygomis skundėsi A.Bitinas.

„Panevėžio ryto“ korespondentai nuvyko į kapines Ramygalos gatvėje tą dieną, kai turėjo būti laidojamas žmogus vandens semiamame kapinių kvartale.

Paskutinę minutę velionio artimieji apsigalvojo ir atsisakė karstą leisti į pilną vandens šeimos kapą, pasiprašė žemės sklypo Šilaičių kapinėse.

Nors tai visai giminei sukėlė nepatogumų, velionis buvo atskirtas nuo šeimos.

A.Bitinas korespondentus palydėjo iki kapvietės, kur išvakarėse buvo palaidotas žmogus.

Buvo matyti, kad žemė aplink šviežiai vainikais apdėtą kauburį gerokai pažliugusi, pastačius koją aplink batą iš karto susikaupdavo vanduo.

Pasak duobkasio, duobę teko kasti ne iš anksto, kaip įprasta, o jau atlydėjus karstą iki laidojimo vietos, kad mažiau prisirinktų vandens, antraip karstą būtų tekę nuleisti po vandeniu.

Kol kunigas sakė kalbą, duobkasiai karstą nukėlė nuo katafalko, pasidėjo ant netoliese buvusio suoliuko ir sulipo į duobę jos pagilinti.

Vanduo sunkėsi iš visų šonų, kastuvai sėmė pliurzą, teko panaudoti ir kibirus.

„Laimė, kad velionio giminaičiai buvo supratingi, matė, kaip vanduo sunkiasi, ir mes negalime nieko padaryti. Prieš gamtą nepašokinėsi“, - aiškino A.Bitinas.

Duobkasys pasakojo, kad prie šio kapo įvyko incidentas su kapines prižiūrinčios bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus pavaduotoju Rimantu Šiaučiuvėnu ir šios įstaigos darbuotoja kapų vedėja Liuda Nečioniene.

L.Nečionienė, prieš laidotuves pamačiusi negilią duobę, pakėlė vėją, liepė duobkasiams ją kasti iki 2 metrų gylio, kaip reikalauja taisyklės.

„Mes jai aiškinome, kad neįmanoma to padaryti: žemės griūva, duobės šonai slenka, o kol atneš karstą, vandens jau bus iki kelių. Tada ji išsikvietė savo valdžią. Atvykėlis per laidotuves mobiliuoju telefonu fotografavo, kaip mes kasame, kokio gylio duobė“, - piktinosi A.Bitinas.

Labiausiai „Grauduvos“ duobkasius užgavo tai, kad miesto kapines prižiūrinčios bendrovės atstovai pagrasino įdiegsiantys leidimų kasti duobes išdavimo sistemą. Iš duobkasių bus reikalaujama raštiškai patvirtinti, kad jie prisiima atsakomybę už kokybišką bei higienos normas atitinkantį duobės iškasimą.

„Grauduvos“ duobkasiai svarstė, kaip tokiu atveju vandeningoje vietoje reikėtų iškasti kokybišką duobę. Galbūt galima būtų ją sutvirtinti betoniniu karkasu, bet kiek tada kainuotų kapo duobė? Vandeniui išpumpuoti būtų galima naudoti kompresorius, bet tai irgi brangu.

„Tada mes iš savivaldybės reikalausime įrengti kapinėse drenažą, kad kasdami duobes nebraidytume po iš kitų kapų subėgusius skysčius“, - karščiavosi A.Bitinas.

Kapinių vedėjos L.Nečionienės kabinete radome ir bendrovės „Grauduva“ vadovę Angelę Kirklienę, ir „Panevėžio gatvių“ direktoriaus pavaduotoją R.Šiaučiuvėną, aną dieną mobiliuoju telefonu fotografavusį dirbančius duobkasius.

Duobkasius užstojanti A.Kirklienė iš kapines prižiūrinčios įstaigos vadovų supratimo nesulaukė. Jai buvo pasakyta: jei duobkasiai nesugeba iškasti standartus atitinkančių duobių ir susidoroti su nepalankiomis gamtos sąlygomis, reikia samdyti kitus duobkasius arba kitaip organizuoti darbus.

„Suprantama, kodėl jūsų darbuotojai nenori kasti atitinkamo gylio duobių, - jie net tinkamos aprangos neturi. Skundžiasi, kad į duobę vanduo sunkiasi, o stovi duobėje su bateliais“, - A.Kirklienę barė R.Šiaučiuvėnas.

Pasak jo, šiais laikais yra įvairiausios technikos, tad labai norint bet kokioje vietoje įmanoma duobę iškasti. Kitas klausimas - paslaugų kainos, bet tai jau „Grauduvos“, duobkasių darbdavės, reikalas.

Pasiteiravus apie galimybę drenažu nusausinti kapines semiantį vandenį, R.Šiaučiuvėnas tik šyptelėjo.

Anot pavaduotojo, beveik neįtikėtina, kad savivaldybė, kuriai priklauso kapinių žemė, tokiems darbams rastų lėšų.

Kai „Panevėžio gatvės“ su savivaldybe sudarė sutartį dėl kapinių priežiūros darbų, bendrovei nebuvo perduoti jokie dokumentai, iš kurių matytųsi, kuriose vietose yra drenažas, kada jis darytas ar visai jo nėra.

„Nelabai įsivaizduoju, kaip jau veikiančiose kapinėse būtų galima nutiesti drenažą. Tikriausiai kiltų skandalas, jei būtų pradėti rausti kapai. Be to, tai prieštarautų ir higienos reikalavimams“, - aiškino R.Šiaučiuvėnas.

Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas nustebo išgirdęs apie su vandeniu besigalynėjančių „Grauduvos“ duobkasių problemas.

Valdininkas sakė tik iš korespondentės sužinojęs, kad kapinėse reikalingas drenažas. Dėl šios problemos į savivaldybę nėra kreipęsis nė vienas miesto gyventojas, Ramygalos gatvės kapinėse turintis šeimos kapvietę, nei duobkasiai.

„Turėtume ištirti problemą. Jei ekspertai nustatytų, kad ten iš tiesų yra bėdų dėl vandens, galvotume, kaip tą problemą spręsti. Juk yra įvairios technikos, galinčios išsiurbti vandenį“, - sakė V.Trofimovas.

Pasak jo, viename senųjų miesto kapinių pakraštyje irgi nuolat kaupdavosi vanduo ir semdavo šalia esančių namų rūsius. Žmonės net ugniagesius kviesdavo, kad tą vandenį išpumpuotų. Ištyrus situaciją buvo nuspręsta iškasti vandens kanalizacijos šulinėlį.

V.Trofimovas suabejojo, ar situacija Ramygalos gatvės kapinėse yra iš tiesų tokia baisi, kaip vaizduoja „Grauduvos“ duobkasiai.

„Jei dabar sėstume į automobilį ir nuvyktume į kapines, ar matytųsi, jog ten būtinai reikia drenažo? Ne? Štai jums ir problemos sprendimo atsakymas.

Gal tai tik duobkasių nenoras dirbti? Už tą patį atlygį padaryti mažesnį darbą?

Aš pats asmeniškai esu susidūręs su tokia situacija. Laidojome giminaitį. Kai pamatėme iškastą duobę, suabejojome, ar galima tokiame gylyje laidoti, duobė buvo aiškiai mažiau nei dviejų metrų gylio“, - sakė savivaldybės darbuotojas.