Penktadienį paskelbtame pareiškime Lietuvos užsienio reikalų ministerija
pažymi, kad šis dokumentas „yra derinamas jau ilgus metus“.
„Dar 2003 metais abiejų šalių darbo grupės suderino tekstus, išskyrus
klausimą dėl finansų, ir pasirašė atitinkamą protokolą. Tačiau nuo to laiko
Rusija kasmet teikė vis naujus pataisymus jau suderintam tekstui“, -
tvirtina URM.
Ministerijos teigimu, jei ne šie Rusijos siūlymai, susitarimas jau seniai
galėjo būti pasirašytas, dabar gi derybos dėl susitarimo teksto tebevyksta,
ir „ne dėl Lietuvos kaltės“.
Kartu ministerija stebisi, kad Lietuvai „primetamas „politikavimas“, nors
ne Lietuva taiso suderintus tekstus“.
„Primename, kad deramai prižiūrėti visų žuvusiųjų kapus, ar tai būtų
Antrojo pasaulinio karo veteranai, ar politiniai kaliniai ir tremtiniai -
diskusijų negalinti kelti pareiga. Nors negirdėjome Rusijos priekaištų dėl
Antrojo pasaulinio karo veteranų kapų priežiūros, tačiau esame suinteresuoti
pasirašyti abipusius įsipareigojimus reglamentuojantį susitarimą su Rusija
kuo greičiau ir tikimės, kad Rusija yra tuo taip pat suinteresuota“, -
rašoma URM pareiškime.
Šią savaitę Rusijos URM pareiškė apgailestaujanti, kad Lietuva ir Estija
esą bando minėtą susitarimą išnaudoti politiniais tikslais.
Kaip pranešė agentūra „Interfax“, Rusijos URM Konsulinės tarnybos
departamento Europos šalių skyriaus vadovas Sergejus Šatunovskis-Biurno
pareiškė, kad Lietuva ir Estija „politizuoja susitarimo tekstą“.
Jo teigimu, sovietų karių kapaviečių iš viso yra 49 valstybėse. Kasmet jų
priežiūrai Rusija skiria maždaug 1,7 mln. JAV dolerių (beveik 4 mln. litų).