Tokius praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenis penktadienį
pristatė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro atstovas Tadas
Leončikas.
Žiūrėkite reportažą iš konferencijos.
Kovo 15-23 dienomis vyksiančios Savaitės prieš rasinę diskriminaciją
renginius spaudos konferencijoje pristatę įvairių žmogaus teisių apsaugos
organizacijų atstovai penktadienį konstatavo, kad diskriminacijos apraiškų
Lietuvoje - gausu.
T.Leončikas pažymėjo, kad ypač kelia nerimą Lietuvos jaunimo pozicija kai kurių etninių grupių atžvilgiu.
„Visiškai netikėta ir tai tam tikras signalas, kad tarp jaunimo yra
santykinai didesnė proporcija žmonių, kuri išreiškia neigiamas nuostatas
rusams ar lenkams - tas skirtumas drastiškai didelis nuo visuomenės
vidurkio. Kiek tada efektyvi pilietinė veikla mūsų visuomenėje, jeigu
pastebimi tokie skirtumai. Kartais manoma, kad kartoms keičiantis visuomenė
pasikeis, taps tolerantiškesnė, bet taip manyti, remiantis tyrimo duomenims,
nėra jokio pagrindo“, - sakė T.Leončikas.
Apžvelgdamas tyrimo rezultatus, kurie atskleidė jaunosios kartos požiūrį
į diskriminaciją, T.Leončikas pastebėjo, kad netolerantiški paprastai yra
nepasitikintys, bijantys žmonės. Tyrimas parodė, kad jaunimas visuomenėje
tolerancijos mato mažai.
T.Leončiko teigimu, tarp jaunimo beveik pusė yra manančių, kad norint
pasiekti ko nors reikšmingo, svarbus yra socialinis statusas, daugiau negu
trečdalis pastebi tarp lyčių esančią nelygybę, o 60 proc. netiki, jog
vienodas galimybes realizuoti save turi neįgalieji ir sveiki žmonės.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė
spaudos konferencijoje pastebėjo, kad skundų dėl diskriminacijos gaunama vis
daugiau. Ji pažymėjo, kad didėjantis savo teises ginančiųjų skaičius
veikiausiai susijęs su bendru visuomenės sąmoningumo augimu.
„Tai sąlygoja ir pilietiškumas, kuris didėja“, - teigė D.Grigolovičienė.
Pasak jos, praėjusiais metais daugiausiai - 19 proc. - skundų tarnyba
gavo iš užsieniečių, 13 proc. - iš romų, 17 proc. - rusų tautybės asmenų. Ji
pažymėjo, kad tarnybai dėl etninės diskriminacijos skundžiasi ir lietuviai,
kurie kaip tautinė mažuma gyvena kai kur Vilniaus regione.
Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas
Mickevičius spaudos konferencijoje teigė, kad kovo 15 - 23 dienomis
skelbiamos Savaitės prieš rasinę diskriminaciją tikslas - atkreipti
visuomenės dėmesį, iškelti į viešumą su rasizmu susijusius klausimus, kelti
žmonių savimonę, propaguoti rasinę ir tautinę santarvę.
Trečius metus Lietuvoje skelbiamos Savaitės prieš rasinę diskriminaciją
programoje numatyta įvairių parodų, konferencijų, diskusijų, koncertų.
Visuomenę numatoma šviesti per aktyvią socialinę reklamą tolerancijos tema.
Pasaulyje Tarptautinė tolerancijos prieš rasinę diskriminaciją diena
švenčiama kovo 21-ąją.
Penktadienį Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) organizacija išplatino kreipimąsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Kovo 11-osios įvykių Vilniuje, kai centrine miesto gatve netrukdomi marširavo skustagalviai.
Tinklas, kuris vienija 600 organizacijų iš Europos šalių ir kovoja su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija, teigia, kad tokios akcijos kenkia valstybių dialogui ir neleidžia pasinaudoti kitų kultūrų lobiais, pažinti įvairias tradicijas.
Organizacijos nariai pastebi, kad ultradešiniųjų judėjimai suaktyvėjo visoje Europoje ir kelia grėsmę etninių grupių saugumui. Anot ENAR, pasyvūs policijos ir miesto valdžios veiksmai yra nesuprantami ir netoleruotini.
ENAR atstovai tikina, kad rasizmo ir ksenofobijos propagavimą reikia užgniaužti ankstyvoje stadijoje, o policija privalo mokėti atpažinti rasistų retoriką bei tinkamai elgtis tokiose situacijose.