Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerijoje (URM), dokumentą su JAV
administracijos atstovu pasirašys Lietuvos ambasadorius JAV Audrius Brūzga.
Pasirašydamos memorandumą, šalys patvirtina pasirengimą sustiprinti
teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą, padidinti readmisijos priemonių
efektyvumą ir pagerinti oro uostų saugumo kontrolę. Memorandumas yra viena
preliminarių prisijungimo prie JAV bevizės programos sąlygų.
Tokį memorandumą šią savaitę JAV pasirašė su Estija ir Latvija.
Viena iš JAV nustatytų sąlygų beviziam režimui gauti yra reikalavimas,
kad atmestų paraiškų vizai gauti kiekis neviršytų 10 proc. ribos. 2006
metais šis Lietuvos rodiklis buvo 27,7 proc., tuo tarpu pernai, pasak URM
sekretoriaus Oskaro Jusio, Lietuvoje riba nebuvo peržengta. Tačiau ją
viršijo užsienyje gyvenantys lietuviškų pasų savininkai, kurie taip pat gali
prašyti JAV vizos.
Apie 400 tūkst. tautiečių gyvena užsienyje, didžioji dalis - Jungtinėje
Karalystėje ir Airijoje.
Nemažai emigrantų, prašydami JAV vizų, negali pateikti pažymų, jog turi
gerą tarnybą, stabilias pajamas ar nekilnojamojo turto. Nesant garantijų,
jog jie po kelionės į JAV bus suinteresuoti grįžti į dabartinę savo
gyvenamąją vietą, vizų jie dažnai negauna.
Anksčiau nemažai Lietuvos piliečių, gavęs turistines vizas, nelegaliai
pasilikdavo JAV dirbti. Tačiau Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus legalioms
Vakarų Europos darbo rinkoms bei stabiliai gerėjant šalies ekonominiai
padėčiai Amerika tapo kur kas mažiau patraukli uždarbiams ar emigracijai.
Lietuva, siekdama galimybės savo piliečiams be vizų vykti į JAV, jau
keletą metų įgyvendina „kelio gairių“ planą, kuris numato galimybę JAV vizų
atsisakymo programą ateityje taikyti naujosiomis Europos Sąjungos narėmis
tapusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečiams.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 metais.