Tai valdininkė turės padaryti per mėnesį nuo šios teismo nutarties
įsiteisėjimo dienos.
Teismo nutartis įsiteisės, jeigu per 14 dienų nebus apskųsta Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui.
Pakeisti užrašus rusų ir lenkų kalbomis į lietuviškus, atitinkančius
įstatymų reikalavimams, teismo prašė Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone.
Jį šioje byloje palaikė Valstybinė kalbos inspekcija.
Teismo buvo prašoma įpareigoti pakeisti penkis gatvių pavadinimų užrašus
iš rusiškų ir lenkiškų į lietuviškus: Maišiagaloje - Kiemelių ir Širvintų
gatvėse, Riešėje - Sporto gatvėje, Raudondvaryje - Liepų alėjoje ir
Nemenčinėje - Mickevičiaus gatvėje.
Bylos dalyviai pripažįsta, kad nelietuviškų užrašų Vilniaus rajono
kaimuose ir miesteliuose yra daug daugiau, tačiau išsprendus ginčą dėl
penkių užrašų, bus išspręsta problema ir dėl kitų nelietuviškų užrašų.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius
atsiliepime teismui teigė, kad gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba tose
gyvenvietėse buvo suteikti dar sovietiniais laikais, o biudžete nėra lėšų,
kad tas lenteles pakeisti lietuviškomis.
Atsakovui teisme atstovavęs Vilniaus rajono savivaldybės Teisės skyriaus
vadovas Audrius Bulnis yra teigęs, kad jis į šį reikalą žiūrįs tik ne tik iš
valstybinės kalbos pusės, bet ir tautinių mažumų pusės, ir pasiūlė teismui
kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.
„Tos teritorijos, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai
užrašai gali būti ir tautinės mažumos kalba, tai įtvirtinta ir
tarptautiniuose teisės aktuose, jis aukštesnis teisės aktas“, - yra sakęs
jis.
A.Bulnio teigimu, kol kad Lietuvoje nėra reglamentuota, kaip tautinėms
mažumoms šią teisę įgyvendinti, o teismai dėl gatvių pavadinimų jau vyko
1999 metais.
Vyriausybės atstovas teisme pareiškė nesutinkąs dėl kreipimosi į
Konstitucinį Teismą, nes tam nėra pagrindo.
Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. gyventojų skaičiaus.
Todėl A.Bulnio manymu, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ši teritorija
gausiai apgyvendinta tautinėmis mažumomis ir gali būti naudojami vieši
užrašai tautinių mažumų kalbomis.
Sudervėje, kur taip pat pastebėti užrašai ne lietuvių kalba, gyvena 74
proc. lenkų tautybės asmenų.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas yra paraginęs Seimą
suderinti tarpusavy įstatymus, kurie skirtingai reglamentuoja tautinių
mažumų kalbų vartojimą viešuosiuose užrašuose.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų
konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose
teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių
mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose
vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai
greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji
užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
URM pranešime taip pat pažymima, kad tarptautinių sutarčių nuostatos turi
viršenybę prieš Lietuvos įstatymus.
Valstybinė kalbos inspekcija yra skyrusi baudą Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui už kai kurių
rajono miestelių ir kaimų gatvių pavadinimus, nurodytus ne tik lietuvių, bet
ir lenkų kalbomis. Problemos nagrinėjimas persikėlė į teismą.
Šalčininkų rajone gyventojų daugumą sudaro etniniai lenkai.