Savo įsčiose užsimezgusio vaisiaus atsikratyti nusprendusi moteris visuomet ieškos ir ras būdų, kaip tai padaryti. Ji skolinsis pinigų, ieškos skrupulus pamynusio gydytojo, važiuos į svetimą šalį ir papildys niekieno nesuskaičiuotas, niekur neregistruojamas, iš lūpų į lūpas sklindančiais gandais apaugusias abortų turisčių gretas. Turisčių, kurių keliai esą driekiasi ir į Lietuvą, kur jos, atrodo, tampa nematomos.
Nėra jokių duomenų
Prie abortus draudžiančių Airijos ir Maltos krantų plūduriuojančiuose laivuose budi užsienio gydytojų brigados, pasiruošusios padėti nėštumą nutraukti norinčioms šių šalių moterims, o draudimų pančiojamos lenkės darytis abortų masiškai plūsta į Vokietiją, Rusiją ir Lietuvą. Be tokių ir panašių kalbų, ko gero, neapsiėjo nė viena audringa pastarojo meto diskusija, kilusi Lietuvoje po to, kai mūsų šalies parlamentaras Valdemaras Tomaševskis jau nebe pirmą kartą pasiūlė pasekti kaimynės Lenkijos pavyzdžiu ir uždrausti abortus.
„Kur nutraukti nėštumo važiuos lietuvės?“ - klausė tokio siūlymo priešininkai.
O kaip ir kur konkrečiai to daryti į Lietuvą traukia lenkės - nusprendė pasidomėti „Ekstra“. Ir atsitrenkė į kone visuotinę tylėjimo ir nežinios sieną. Mūsų šalyje nėra jokių oficialių duomenų, kad kurioje nors gydymo įstaigoje būtų buvusi atlikta nėštumo nutraukimo operacija užsienio pilietei. Tik bendri, kasmet mažėjantys atliktų abortų skaičiai, ir visi jie krinta ant Lietuvos moterų galvos. O apie užsienietėms mūsų šalyje atliktus abortus - nė užuominos.
Statistika - melagė?
Jeigu nėra statistikos, tai gal nėra ir reiškinio? Bet abejoti tokia išvada „Ekstros“ žurnalistę vertė daugybę kartų girdėti pasakojimai apie tai, kad, prieš keliolika metų Lenkijoje uždraudus abortus, pasienyje su šia šalimi esančių Lietuvos miestų medikams atsivėrė kone aukso kasyklos.
Nėštumą nutraukti nusprendusias lenkes neva tenkino ir Lietuvos medikų kvalifikacija, ir už šią paslaugą jų prašoma palyginti nedidelė kaina - 100-200 JAV dolerių (dabar būtų 225-450 litų).
„Iš lenkių abortų ne vienas Lazdijų gydytojas sau namus pasistatė“, - tokios kalbos šiame mieste, regis, niekam nekėlė nei dvejonių, nei nuostabos.
„Tai, kad lenkės plūste plūdo į Lazdijus darytis abortų, buvo vieša paslaptis. Pirmosios kregždės pasirodė vos uždraudus Lenkijoje abortus. Lenkės pačios tiesiu taikymu neidavo į ligoninę, prašydavo vietinių lietuvių, kad jos susitartų. Ir susitardavo.
Ne viena lenkė pasidarydavo abortą neatitrūkdama nuo savo tuomečio verslo - cigarečių gabenimo.
Atvažiuodavo į Lazdijus, prisikraudavo automobilį cigarečių, sutartu laiku nueidavo pas gydytoją, „susi-tvarkydavo“ ir po kelių valandų sėdusi į automobilį pajudėdavo sienos link“, - pasakojo lazdijietė Gražina (pavardė redakcijai žinoma).
Tardavosi per tarpininkes
Ji įsitikinusi, kad nė viena lenkė, panorusi nutraukti nėštumą, nesikreipdavo į ligoninės registratūrą ir nemokėdavo pinigų į ligoninės kasą. Viskas būdavo sprendžiama paprastai, per pažįstamus tarpininkus.
Tuo metu per neseniai atidarytą valstybės sieną be paliovos buvo gabenamos įvairios prekės, daugiausia cigaretės. Jas vežė visi - ir lietuviai, ir lenkai. Bet visiems reikėjo turėti tarpininkų: ir lenkams, kurie pirko cigaretes Lietuvoje, ir lietuviams, gabenusiems jas į Lenkiją.
Tie patys tarpininkai padėdavo išspręsti ir kitas problemas - prireikus jie eidavo pas gydytojus tartis dėl abortų. Beveik visuomet tai darydavo moterys: vyrų į šį reikalą jos nevėlė. Susitarti su medikais esą nebūdavo jokių problemų, tereikėdavo suderinti laiką. Nėštumą norinčias nutraukti lenkes gydytojai visuomet priimdavo savo budėjimo metu, dažniausiai savaitgaliais.
„Visas medicinos personalas labai laukdavo į ligoninę atvažiuojančių lenkių, nes jos buvo dosnios: sanitarei duodavo mažiausiai 10 dolerių (pagal tuometį kursą, tai buvo apie 40 litų), o gydytojui, girdėjome, mokėdavo po 100-200 dolerių“, - pasakojo Gražina, pati ne vieną lenkę palydėjusi į Lazdijų ligoninę nutraukti nėštumo.
Ji, kaip ir visos tarpininkės, kaskart taip pat sulaukdavo savo simbolinio atlygio. Dažniausiai tai būdavo butelis brendžio ar kitokio gėrimo. Tartis su gydytojais dėl laiko, kada galima atlikti abortą, eidavo ir turgaus prekeivės, ir cigaretes per sieną vežiodavusios smulkios kontrabandininkės, ir žemesnio rango teisėtvarkos pareigūnės. Vienos su kitomis jos nekonkuruodavo, tačiau garsiai apie tai nei tarpusavyje, nei su aplinkiniais nekalbėdavo.
„Abortas nėra nei maloni procedūra, nei maloni pokalbių tema. Visi žinojome, kad tai vyksta, bet apie tai diskutuoti nematėme jokio reikalo“, - kalbėjo Gražina.
Ji įsitikinusi, kad ne viena lenkė į Lazdijų ligoninę skubėdavo norėdama atsikratyti nuodėmingos, ilgose pasienio eilėse trumpai suliepsnojusios meilės vaisiaus.
„Nemanau, kad Lazdijai šia prasme buvo išimtis. Lenkės greičiausiai kreipdavosi ir į kitų pasienio miestų medikus. Ar kreipiasi dabar, nežinau. Gal išsiverčia be tarpininkių, gal kreipiasi į privačias klinikas“, - svarstė lazdijietė.
Vežė ir cigaretes, ir pacientes
„Jeigu stovint eilėje prie sienos pravažiuodavo Lenkijoje registruotas automobilis, kuriame sėdėdavo kelios moterys, iškart pasigirsdavo pašaipios replikos: „O, lenkės abortų darytis važiuoja“. Nes tie, kurie veždavo cigaretes, važiuodavo dažniausiai po vieną - kad cigaretėms liktų daugiau vietos“, - „Ekstrai“ pasakojo cigarečių gabenimo patirties turinti alytiškė Laima (pavardė redakcijai žinoma).
Kalbos apie lenkių keliones į Lietuvą darytis abortų, moters teigimu, buvo nereta eilėje laukiančių prekeivių pašmaikštavimų tema. Tačiau žmonės apie tai nekalbėdavo nei pernelyg piktai, nei pernelyg užgauliai: jie tai priėmė kaip dar vieną verslo rūšį.
„Puikiai prisimenu gydytoją Ireną iš Druskininkų. Ji taip pat gabendavo cigaretes, nors nuolat pabrėždavo, kad yra gydytoja. Ji pati buvo ne ginekologė, tačiau iš Lenkijos labai dažnai veždavo pacientes savo kolegoms ginekologams“, - pasakojo Laima.
Savo reikalais užsiėmusiems prekeiviams tuomet buvo visiškai neįdomu, ar tas pacientes ji veža į Lazdijų, ar į Druskininkų, ar į kurią kitą ligoninę - jiems buvo svarbiausia susitarti su abiejų šalių muitininkais, sėkmingai kirsti sieną, užsidirbti pinigų. Kas, ką ir kur veža, rūpėjo mažiausiai.
Ūkininkė keikė popiežių
„Gerai, kad atidaryta siena. Ką aš būčiau dariusi - būtų reikėję penktą vaiką gimdyti“, - kalbėjo jauna ūkininkė, kurią Laima po Lazdijų ligoninėje atliktos operacijos vežė atgal į namus netoli Suvalkų (Lenkija).
Šios moters sodyboje ji kartu su drauge iš Lazdijų rajono palikdavo į Lenkiją atgabentas cigaretes. Keturis vaikus auginusi ūkininkė kartą lietuvėms užsiminė turinti problemą - besilaukianti penktojo, o gimdyti nenorinti, nes ir taip gyvenimas nesaldus.
„Ji mums pasakė iš savo draugių girdėjusi, kad Lazdijuose labai gerai ir nebrangiai daromi abortai. Popieriaus lapelyje turėjo užsirašiusi dviejų gydytojų pavardes.
Kai grįžome į Lietuvą, mano draugė nuėjo ir su vienu susitarė dėl operacijos laiko. Medikai iškart pasakė, kad reikės atvykti budėjimo metu, lenkei tai kainuos 100 dolerių, jie prisipažino lenkiškai ir kalbėti mokantys“, - pasakojo Laima.
Draugės į Lazdijus atvežtą ūkininkę vėliau ji vežė atgal į namus. „Ji visą kelią dėkojo medikams ir keikė popiežių Joną Paulių, kad jis uždraudė abortus Lenkijoje“, - prisiminė alytiškė.
Tačiau kai po tokių pasakojimų „Ekstros“ žurnalistė apie nėštumą nutraukti norinčių lenkių srautus paklausė Lazdijų medikų, išgirdo labai netikėtą atsakymą: jokios lenkės čia nevažiavo ir abortai joms nebuvo daromi.
„Neturiu jokio supratimo apie tai. Mėnuo vadovauju šiai ligoninei, per tą laiką lenkių neguldėme. Gal anksčiau įkainiai pas mus buvo mažesni, o gal dabar jau kiti keliai nusistovėjo“, - svarstė Lazdijų ligoninės vadovas Vitas Šimkonis ir pasiūlė pasikalbėti su akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėju Vytautu Tutliu - seniai dirbančiu ir gerai žinančiu situaciją.
„Dirbu šioje ligoninėje jau beveik 50 metų ir man dirbant nė viena užsienietė dėl aborto čia nesikreipė. Pats girdėjau kalbas, kad jos pas mus atseit autobusais vežamos, bet realiai iš Lenkijos nė vienos net norinčios nebuvo - gal mūsų per maža ligoninė“, - kaip kirviu nukirto V.Tutlys ir patikino, kad kaimiško Lazdijų rajono ligoninėje abortų atliekama itin mažai.
Abejones, kad galbūt abortus lenkėms galėjo daryti kiti jo skyriaus gydytojai ir tai nuslėpti, jis irgi iš karto atmetė: „Nuslėpti negalėjo - aš per daug gerai viską žinau. Be mano žinios čia niekas nieko nedarė, nes jei kas atsitiktų, nelabai toli nueisi“, - tikino gydytojas.
Kalbos ir klausimai apie abortų darytis neva plūstančias lenkes jam ne naujiena, tačiau iš kur ir kodėl jos atsirado, V.Tutlys tvirtino nežinąs.
„Į mus niekas nesikreipė, lenkės net gimdyti neatvažiuoja, nors, atrodo, būtų taip paprasta. Gimdyti buvo atvažiavusios tik pora lietuvių, kurios ištekėjusios už lenkų.
O dėl abortų lenkės nei pas mus, nei į Druskininkų ligoninę nė karto neatvyko. Nemažai druskininkiečių pas mus dirba ir apie tai pasikalbame. Iš šalies žiūrint, tai gal net keista atrodo, bet taip yra“, - keliolika metų sklandžiusias kalbas neigė Lazdijų ginekologas.
Visi kalba, niekas nežino
Niekuo nepagrįstomis kalbomis abortų turizmą iš Lenkijos į Lietuvą ir konkrečiai į Lazdijus vadino ir buvęs Lazdijų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas akušeris-ginekologas Kęstutis Šklėrius, prieš porą metų išvykęs dirbti į Vilnių.
„Lenkės pravažiuodavo Lazdijus. Tokio pobūdžio turizmas eidavo didesnių miestų - Kauno, Vilniaus link. Net gerokai arčiau Lazdijų esančiame Alytuje jų antplūdžio nebuvo. Retas daktaras gali pasidžiaugti, kad iš to prasigyveno. 200 litų už abortą? Lazdijuose apie tokius pinigus galima tik pasvajoti“, - kalbėjo K.Šklėrius.
Anot jo, lenkės Lazdijų ligoninę aplenkdavo dėl labai paprastos priežasties: kad ir skirtingose valstybėse esančių pasienio rajonų žmonės pažįsta vieni kitus, o tokius dalykus moterys nori susitvarkyti tyliai, ramiai, kuo mažiau kam žinant, kuo mažiau kalbant.
Apie lenkėms suteiktas nėštumo nutraukimo paslaugas jokios informacijos neturi ir Sveikatos apsaugos ministerija. Bet ar tai reiškia, kad abortų turizmas iš juos draudžiančios kaimyninės šalies - tik keliolika metų gyvuojantys pramanai?
Skaičiai
Abortus draudžiančioje Lenkijoje, turinčioje beveik 38 milijonus gyventojų, per metus padaroma tik apie 150 oficialių abortų. Tačiau lenkų spauda teigia, kad pogrindyje jų atliekama tūkstančiai.
1990 m. Lenkijoje buvo atlikta 59 417 abortų.
1992 m. - 11 640.
1993 m. - 777.
2006 m. - 340.
1997-aisiais, kai abortų draudimo įstatymas buvo laikinai sustabdytas, Lenkijoje atlikti 3047 abortai.
(Interneto portalo „Delfi“ duomenys).
Pinigai
1999 m. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti tokie nėštumo nutraukimo, kai nėra medicininių kliūčių, įkainiai:
- Nėštumo nutraukimas taikant vietinę nejautrą - 69,13 Lt.
- Nėštumo nutraukimas taikant intraveninę nejautrą - 115,22 Lt.
- Gimdos ertmės turinio išsiurbimas - 69,13 Lt.
- Ankstyvas nėštumo nustatymas šlapimo tyrimu - 11,52 Lt.
- Nepatvirtintais duomenimis, nėštumo nutraukimo operacija privačiose Lietuvos klinikose kainuoja apie 800 litų.
- Provincijos ligoninėse, susitarus su konkrečiu gydytoju, ji padaroma už 200-400 litų.
- Teigiama, kad Lenkijoje, kur abortai uždrausti 1993 metais, už nelegalią nėštumo nutraukimo operaciją tenka mokėti 3-4 tūkstančius litų.
Tautybė nesvarbi
Į „Ekstros“ klausimus apie abortų atlikimo tvarką Lietuvoje ir užsienietėms teikiamas nėštumo nutraukimo paslaugas atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė:
- Kalbos, kad lenkės masiškai važiuoja į Lietuvą nutraukti nėštumo, netyla jau keletą metų. Ar Sveikatos apsaugos ministerija apie tai turi kokių nors duomenų?
- Apie lenkėms suteiktas paslaugas informacijos neturime.
- Kokia yra oficiali aborto atlikimo tvarka Lietuvoje ir šios paslaugos įkainiai?
- Aborto atlikimo tvarka nustatyta 1994 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Dėl aborto moteris gali kreiptis į šeimos gydytoją ar tiesiogiai į akušerį-ginekologą. Nelygu nėštumo trukmė ir moters sveikata, paskiriami tyrimai.
Jei nėštumas nutraukiamas dėl medicininių indikacijų, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Jei moters pageidavimu, ji moka pati. Įkainiai nustatyti 1999 metais ministro įsakymu. Privačių įstaigų įkainius nustato patys įstaigų vadovai.
- Ar Lietuvos gydymo įstaigose oficialiai ir legaliai galima daryti abortus užsienio pilietėms?
- Gydymo įstaigos gali teikti mokamas paslaugas. Jei reikia būtinosios pagalbos (kraujavimas ar pan.), gali kreiptis ir Europos Sąjungos šalių pilietės. Tautybė, pilietybė šiuo atveju nesvarbi, todėl tokio pobūdžio statistika nerenkama.
- Kaip pastaraisiais metais keičiasi gimimų ir abortų skaičius Lietuvoje?
- Statistikos departamento duomenimis, gimstamumas per pastaruosius trejus metus truputį didėja: 2004 m. gimė 30 419 vaikų, 2005 m. - 30 541, 2006 m. - 31 265. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, gimstamumas daug mažesnis: 1985 m. gimė 58 454 vaikai, 1990 m. - 56 868, 1995 m. - 41 195.
Dirbtinių abortų skaičius nuo 1997 metų šalyje sumažėjo daugiau kaip perpus: 1997 m. jų buvo padaryta 22 680, 2006 m. - 9536.
- Kokia kriminalinių abortų statistika?
- Tokios statistikos neturime. Mirčių nuo kriminalinių abortų nebuvo, skundų dėl jų nesame gavę.