Tačiau ir šiais laikais prastas maistas viešojo maitinimo įstaigose nėra atsitiktinumas. Tai rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ataskaitos apie ištirtus skundus.
„Ekstros“ atliktas eksperimentas liudija ir kitką: skundai vis dar tiriami atžagaria ranka. Užuot viešojo maitinimo įstaigose rimčiau paieškoję pažeidimų, maisto produktų inspektoriai neįstengia išlaikyti konfidencialumo - išskalambija, kas ir kodėl surašo skundus. Inspektorių išgąsdinti maisto ruošėjai elgiasi taip, kaip jiems patogiau: apsikuopia ne virtuvėje, bet skundikams užtrenkia duris.
Tai tik mažytis incidentas nedidelėje Vilniuje esančios kolegijos valgykloje. Bet tas incidentas - ir ydų vis dar turinčios maisto produktų kontrolės atspindys.
Buvo vasario vidurys. „Man negera. Kažkokį susmirdusį kotletą mokykloje suvalgiau“, - penkiolikametis sūnus, grįžęs namo, nė nežvilgtelėjo į maistą lėkštėje. Bambėdamas, kad krečia šaltis, prigulė. Bet neužmigo: visa tai, kas buvo suvalgyta pietums, išlėkė lauk.
Maža nuo ko vaikai vemia? Gal pietūs čia niekuo dėti? Gal koks žarnyno gripas įsimetė? Tokių „gal“ būtų galima prigalvoti ir daugiau, nes kiekvienu atveju gydytojų pagalbos niekas neskuba kviesti.
Bet netrukus, bloguoju minėdamas tos pačios valgyklos maistą, porai dienų į patalą buvo atgulęs ir dvejais metais vyresnis jo brolis. Praėjo bene savaitė ir vaikai namo vėl parnešė žinių: apsinuodijo dar vienas vienuoliktokas. Ir dar kažkas iš mokyklos. „Karolis apsivėmė“, - rodos, vasario 20-ąją rėžė devintokas. Esą jo klasės draugas sublogavo užvalgęs „prasmirdusių cepelinų“.
Sostinės „Šaltinėlio“ pagrindinė mokykla įsikūrusi Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos patalpose. Dalis mokinių jau antrus metus pietaudavo ten pat esančioje kolegijos valgykloje.
Lietiniai, grikių košė arba kotletai buvo nuolatinis ir, anot vaikų, skanus maistas. 5-6 litų pakakdavo, kad, papietavę minėtoje valgykloje, vaikai pamokose nebegalvotų apie iš alkio gurgantį pilvą. Bet per pastaruosius porą mėnesių kažkas valgykloje pasikeitė. „Kalta infliacija, - nė negalvodamas rėžė vienoliktokas. - Mėsa pabrango. Kandi kotletą, o jame - vien batonas“.
Girdint tokias vaikų kalbas, prabudo ir smalsumas: kažin kaip veikia maisto produktų kontrolės sistema? Maisto inspektoriams būtų tikrai neprošal pasižvalgyti kolegijos valgykloje.
Vasario 21-ąją (po vaikų namo parneštos žinios apie apsinuodijusį klasės draugą) VMVT interneto tinklalapyje užpildžiau elektroninę pranešimo formą.
Pirmadienį, vasario 25-ąją, visa „Šaltinėlio“ mokykla ūžė apie tai, kad kažkieno motina, dirbanti viename leidinyje, apskundė valgyklą. Ir kad mokiniai, kurie ėjo į valgyklą pietauti, iš jos buvo išvaryti lauk.
„Šaltinėlio“ pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Martinėlis gavo Statybos ir dizaino kolegijos vadovės surašytą raštą, informuojantį, kad mokiniams draudžiama valgyti kolegijos valgykloje.
„Kam tu tą skundą surašei? Valgykloje nieko bloga nerado. Dabar aš likau kaltas, kad klasės draugai per mane neturi kur pavalgyti“, - liejo tulžį iš mokyklos paskambinęs devintokas.
Pala pala: kuo čia dėta „Ekstros“ redakcija? Iš kur mokyklą pasiekė žinios apie skundo autorystę? Tiesa, VMVT anketoje teko nurodyti vardą, pavardę, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nieko daugiau. Bet to pakako, kad būtų nustatyta skundiko autorystė? Gal anketą pildant vertėjo neminėti jokios pavardės?
Bet anoniminiai skundai nebetiriami. Pastaruoju metu VMVT darbo stilius smarkiai pasikeitė. Registruojami ir tiriami tik tie pranešimai, kurie gaunami internetu, arba vardiniai skambučiai, VMVT pasiekiantys nemokama telefono linija.
Praėjusių metų spalį vartotojai prarado galimybę su pranešimus registruojančiais VMVT darbuotojais bendrauti gyvai: juos „išklauso“ tik autoatsakiklis.
Apskritai savaitgalį nusipirkę prastos kokybės maisto produktų pasiskųsti vartotojai nebeturi kam: savaitgaliais maisto inspektoriai nedirba. O prasidėjus darbo savaitei maisto produktų siuntos prekybos centruose - jau kitos.
Kita vertus, sulaukę vartotojų skundų dėl prastos kokybės maisto produktų, VMVT pavaldūs inspektoriai pranešimus turėtų tikrinti tuoj pat, jei to padaryti iš karto neįmanoma, - ne vėliau kaip per 24 valandas. Tad, šeštadienį nusipirkus pakirmijusių vaisių, juos būtų geriausia išmesti lauk.
Bet grįžkime prie kolegijos valgyklos. Jos tikrinimo epopėja prieš mokinių nosį užtrenktomis durimis nesibaigė. Po devynių dienų tylos, vasario 29-ąją, skundo autorę pasiekė gana įdomus Vilniaus VMVT atsakymas.
„Informuojame, kad, 2008 m. vasario 22 d. apie 13 val. patikrinus valgyklą, pagamintų mėsos patiekalų nebuvo (buvo parduodami tik bulvių košė ir sklindžiai)“, - rašė Vilniaus VMVT vyriausioji gydytoja higienistė, maisto produktų inspektorė Ramunė Barkauskienė.
Vasario 22-oji buvo penktadienis. Nuo 10 valandos dirbančioje valgykloje 13 val. nebebuvo maisto, kurį apskritai galima tikrinti: viskas jau buvo suvalgyta. Tad ką galėjo rasti maisto produktų inspektoriai savaitgaliui pasirengusioje valgykloje? Šį tą rado.
„Patikrinimo metu nebuvo maisto produktų, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai ar pažeistos laikymo sąlygos, - rašoma ataskaitoje. - Nustatyti patalpų ir inventoriaus priežiūros reikalavimų pažeidimai. Patiekalai (cepelinai ir kotletai) gaminti neturint jų paruošimo technologijos aprašymų. Už minėtus pažeidimus atsakingam asmeniui skirta nuobauda“.
Ką reiškia „patalpų ir priežiūros reikalavimų pažeidimai“? Ar tai, kad valgykloje - antisanitarinės sąlygos ir joje kirba tarakonų, laksto pelės?
Jeigu patiekalai gaminami neturint jų technologijos aprašymų, vadinasi, tai tas pat, kaip vairuoti automobilį be vairuotojo pažymėjimo? Tai tik prielaidos: tokį nekonkretų atsakymą gavęs vartotojas gali prisigalvoti bet ko.
Pasirodo, „atsakingas asmuo“ taip pat gali būti baudžiamas įvairiai. Jis gali būti įspėtas žodžiu, jam gali būti skiriama ir 20, ir 200 litų bauda. O kas ir kaip buvo nubaustas šįkart?
„Savo atsiėmiau su kaupu“, - pratarė Statybos ir dizaino kolegijos valgyklos vedėja Regina Dapkuvienė. Žinia, kad gautas skundas, šią 40 metų valgykloje dirbančią moterį ne juokais išgąsdino.
„Viena - įprastas patikrinimas, kas kita - skundas. Kodėl jūs jį surašėte? Juk galėjote man paskambinti, pasakyti, kas nutiko vaikams? Atvažiuoti ir paragauti maisto. Visada pati valgykloje daliju pietaujantiems studentams maistą: patys vaikai galėjo man pasakyti, kad buvo blogai“, - girdint šiuos moters priekaištus pasidarė nesmagu.
Gal išties nevertėjo užvirti tokios košės? Bet kam tuomet egzistuoja biudžetinės, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos, įstaigos, kurių užduotis ir yra kontroliuoti viešojo maitinimo įstaigų darbą?
Kita vertus, iš kur pašnekovei žinoti, kas ir kada maisto inspektoriams surašė pranešimą? Nejaugi maisto inspektoriai, užuot patylomis patikrinę valgyklą ir ramiai užvėrę duris, mojuoja skundu kaip įrodymu, kad jie tą darbą dirba anaiptol ne savo valia?
„Pavardės niekas man nesakė, tik iš kur gautas skundas, - neslėpė R.Dapkuvienė. - Jei norite žinoti, apskritai maitinti mokinių neturėjau jokios teisės.
Mūsų valgykla - biudžetinės įstaigos, uždara, joje maitinami tik kolegijos darbuotojai ir studentai. Betgi savo valia dar ėmiausi maitinti mokinius ir per tai dabar užsitraukiau didelių nemalonumų“.
R.Dapkuvienė dievagojosi, kad jos valdose nebuvo rasta jokių pažeidimų. Esą tuo metu, kai valgykloje apsilankė inspektorė, viskas buvo suvalgyta. Nes penktadieniais valgykla dirba iki 13 valandos: neruošiama daug maisto, kad jo nebeliktų poilsio dienoms ir kad prieš savaitgalį būtų galima viską sutvarkyti.
„Visos mano darbuotojos yra patyrusios virėjos. Todėl kai atėjo pranešimas apie apsinuodijimą, jos labai išgyveno, - kalbėjo R.Dapkuvienė. - Kaip? Iš kur? Juk gamindamos virtų bulvių cepelinus dedame virtos mėsos. Ji apkepinama ir dar kartą verdama. Ir tų cepelinų padarome nedaug, 30-50 porcijų, kad neliktų kitai dienai. O jei kotletų neprikepame, vaikams apskritai atrodo, kad nėra ko valgyti“.
Štai tokia situacija: vartotojo skundas tebėra baubas. Apsinuodijęs žmogus - piktavalis skundikas. Kalta ne valgykla, kurioje pagamintas maistas, kalbant medikų kalba, sukelia virškinimo sutrikimų, kaltas tas, kuris prašo maisto produktų gamybą išmanančių specialistų pagalbos.
Nes, kaip sako vedėja, valgykla čia niekuo dėta. Galbūt vaikai ko nors kita prisipirkę užvalgė? Ar „Coca-Cola“ prisigėrė? Gal net už kolegijos kampo prisirūkė? O kai visa į viena susideda, sutrinka virškinimas.
- Vartotojas turi teisę įsigyti tinkamos kokybės, saugius produktus ar paslaugas, taip pat gauti teisingą informaciją apie produktus ar paslaugas ir savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką, turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į nuostolių atlyginimą.
- Vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403 arba užpildyti elektroninę skundo formą - anketą. Vartotojai ir gamintojai gali pranešti apie nesaugius, prastos kokybės maisto produktus ir nesaugias viešojo maitinimo įstaigų teikiamas paslaugas.
Šaltinis: VMVT.
Už kadro - VMVT
„Ekstra“, norėdama išgirsti ir maisto produktų kokybę stebinčių profesionalų nuomonę, kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėją Aušrą Išarienę. Tai - atsakymai į klausimus, kuriuos iš VMVT gavome raštu.
„Ekstra“: Ar maisto produktų inspektoriai, tirdami pranešimą, neturėtų išsaugoti konfidencialumo?
VMVT: Vasario 22 d. inspektorė, atvykusi į Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos valgyklą, pranešė, kad „Šaltinėlio“ pagrindinės mokyklos tėvai skundžiasi prasta maisto kokybe. Pranešėjo pavardės nenurodė, neparodė ir pranešėjo skundo, tik perskaitė skundo esmę, t.y. kuo skundžiamasi.
„Ekstra“: Vartotojai pranešimą gali pildyti ir anonimiškai, bet ar anoniminiai skundai tikrinami?
VMVT atsakymo nėra.
„Ekstra“: Maisto inspektoriai Statybos ir dizaino kolegijoje esančią valgyklą tikrino penktadienį apie 13 val. Tuo metu valgykla jau buvo uždaroma savaitgaliui ir maisto patiekalų joje bemaž nebebuvo. Ar toks patikrinimas apskritai veiksmingas?
VMVT atsakymo nėra.
„Ekstra“: Ką reikštų informacija, kad „nustatyti patalpų ir inventoriaus priežiūros reikalavimų pažeidimai“ ir „patiekalai (cepelinai ir kotletai) gaminti neturint jų paruošimo technologijos aprašymų“?
VMVT: Teiginys „nustatyti patalpų ir inventoriaus priežiūros reikalavimų pažeidimai“ reiškia, kad laiku neatliekami patalpų remonto darbai, nekokybiškai išplautas gamybinis inventorius. Patikrinimo metu inspektorei buvo pateikta patiekalų „kotletas“ ir „virtų bulvių cepelinai“ receptūra, tačiau nebuvo pateikta technologijos aprašymų.
„Ekstra“: Kokios nuobaudos taikomos esant tokiems pažeidimams?
VMVT: Tarnyba, atlikusi maisto tvarkymo subjekto patikrinimą ir išsiaiškinusi teisės aktų pažeidimus, taikė administracinio poveikio priemones - įspėjimą. 2007 metais dėl šio maisto tvarkymo subjekto vartotojų skundų negauta.
„Ekstra“: Ar moksleiviams gaminamam maistui keliama specifinių reikalavimų?
VMVT: Esminius ir specifinius reikalavimus mokyklų maisto tvarkymo skyriams reglamentuoja higienos normos „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, „Maisto higiena“ ir 2004 metais išleistas Europos Bendrijos reglamentas dėl maisto produktų higienos.
Skaičiuose - panegirika
- VMVT sukurta ir įdiegta Centralizuota asmenų skundų (pranešimų) priėmimo, registravimo ir tyrimo sistema, kuri 2007 metais buvo įvertinta kaip geros patirties pavyzdys. Pranešimus vartotojai VMVT interneto tinklalapyje gali pildyti internetu.
- 2007 metais užregistruoti ir ištirti 2795 vartotojų skundai, iš jų 1059 (38 proc.) pasitvirtino. Kelerių metų duomenys rodo, kad didėja vartotojų skundų skaičius, taip pat - ir pagrįstų skundų.
- Vartotojai labiausiai nepatenkinti maisto produktų kokybe: skundai dėl kokybės 2007 m. sudarė 43 proc. visų pagrįstų atvejų. Visų pagrįstų atvejų apie 14 proc. sudarė skundai dėl higienos pažeidimų maisto tvarkymo įmonėse.
- 2007 m. daugiausia pasitvirtino pranešimų dėl viešojo maitinimo patiekalų kokybės: 178. Dar pasitvirtino apie 180 pranešimų dėl mėsos ir mėsos gaminių kokybės. Pagrįstai žmonės skundėsi dėl prastos pieno ir jo produktų (96), vaisių (68), daržovių (50) kokybės.
- Nuo šių metų sausio iki kovo vidurio VMVT gavo 378 vartotojų pranešimus, iš kurių 146 (37 proc.) buvo pagrįsti. Buvo sustabdyta 5 maisto tvarkymo subjektų veikla.
- VMVT inspektoriai 2007 metais įmonėms taikė administracines nuobaudas, įspėjimus, taip pat laikinai sustabdė 54 įmonių veiklą, dar 12 įmonių veikla buvo uždrausta.