Tačiau banko kortelių klastotojas Zigfridas Neniškis šiemet suklupo. Jį pražudė godumas.
Jei Lietuvoje reikėtų rasti antrą tokį nelaimėlį kaip Zigfridas Neniškis, pravarde „Zigas“, reikėtų itin pasistengti. Atrodo, kad daugiau kaip dešimt metų visos bėdos taip ir sekioja „Zigą“.
Tai policija esą nei iš šio, nei iš to jį priskyrė vienai „Vilniaus brigados“ gaujų - „boksininkams“. Tai tarsi be jokios priežasties po „Zigo“ automobiliu pakišama bomba, kuri sprogsta pačiame sostinės centre, ties policijos komisariatu. O „Zigas“ ne tik neįsivaizduoja, kas norėjo jį nužudyti, bet ir niekam neturi jokių pretenzijų.
Tai, jo paties nuomone, niekšinga Vokietijos policija jį sulaiko įtarusi dokumento klastojimu ir, maža to, skiria lygtinę bausmę, nors Z.Neniškis jai labai suprantamai paaiškino su klastotu dokumentu neturįs nieko bendra.
O Lietuvos policija, atrodytų, neturi jokių kitokių rūpesčių, nes nuolat persekioja „Zigą“ įtardama jį banko kortelių klastojimu. „Zigas“ juk pareigūnams ne kartą ir ne du per apklausas aiškino, kad su klastotomis banko kortelėmis jis visai nesusijęs, tai esąs tik baisus sutapimas.
Ir štai šių metų sausio viduryje - perkūnas viduržiemį: esą pasidavęs policijos provokacijai teismas Z.Neniškį pripažino kaltu.
Taip būtų galima pusiau juokais aprašyti pastarąjį Z.Neniškio gyvenimo dešimtmetį. Stebint jo audringą veiklą ir laimingą tos veiklos pabaigą atrodė, kad šis žmogus Lietuvos teisėsaugai taip ir liks neįkandamas riešutas.
Tiesa, ir pastaroji bausmė gana sąlyginė: pusantrų metų laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą, ir truputį daugiau nei 3000 litų žalos atlyginimo, nors „Zigas“, klastodamas banko korteles, buvo išplėtojęs išties audringą veiklą.
„Zigo“ sukurtas nusikaltimo planas buvo paprastas, bet genialus. Vilniuje įsikūrusioje kavinėje „Jazz & Rock“, kuri priklausė jo motinai, „Zigas“ stebėdavo turtingesnius klientus, kurie atsiskaitydavo kreditinėmis kortelėmis.
Padavėja, paėmusi „Zigo“ nužiūrėtos aukos banko kortelę, nunešdavo ją prie tolėliau esančio kasos aparato. Čia kortelės magnetinėje juostoje esanti informacija būdavo nuskaitoma specialiu aparatu, vadinamuoju „skimeriu“.
Ši procedūra kiek užtrukdavo, tad vėliau nukentėję žmonės teisme teigė nusistebėdavę, kad kortelės tekdavo laukti gal 20 minučių.
Beje, teisėsaugos pareigūnams šio skaitytuvo taip ir nepavyko rasti, tad galimas dalykas, kad jis ir toliau naudojamas.
O turint kortelės magnetinės juostos informaciją, paruošti nelegalų dublikatą - vieni juokai. Juolab kad plastikinį kortelės ruošinį pagaminti - taip pat jokia problema.
Be to, jau sulaikyto Z.Neniškio kompiuteryje buvo rasta įdiegta kortelių maketavimo ir spausdinimo programinė įranga „Wind Card 5.0“.
Tad pagaminti kortelę „Zigui“ nebuvo sunku. Tačiau savo kailiu jis nenorėjo rizikuoti, todėl į pagalbą pasikvietė pažįstamą, jau du kartus teistą Andrių Lukoševičių, pravarde „Barzda“. Šis sutiko, prižiūrimas „Zigo“ ir gaudamas dalį atlygio, atsiskaityti padirbtomis kreditinėmis kortelėmis.
Per trumpą laiką „Zigui“ pavyko pagaminti penkias kreditines korteles. Ant visų jų puikavosi tuomečiai Vilniaus banko atributai, rodantys, kad tai - „Visa“ kortelės, išduotos Jurijui Pavlovui.
Tuo tarpu kortelių magnetinėse juostose buvo surašyta aukų sąskaitų informacija. Nukentėjusieji turėjo sąskaitas „Hansabanke“ ir kavinėje „Jazz & Rock“ atsiskaitė šio banko kortelėmis.
Z.Neniškiui pavyko padirbti tokias prestižines korteles kaip „MasterCard Gold“, „Visa Platinum“, „MasterCard Platinum“, beje, priklausančią vienam turtingiausių Lietuvos žmonių Nerijui Dagiliui.
Keturių kortelių savininkai buvo Lietuvos piliečiai, vienos - nenustatytas užsienietis, turėjęs sąskaitą Jungtinių Amerikos Valstijų banke „Bank One, Delaware, National Association Wilmington, Delaware Wilmington, Delaware United States of America“.
Pastarasis bankas, nors ir patvirtino turėjęs nuostolių dėl Z.Neniškio veiklos, jokių turtinių pretenzijų jam nereiškė. Labiausiai nukentėjęs „Hansabankas“ pareiškė patyręs beveik 12 tūkst. litų nuostolį, tačiau teismas šį ieškinį sumažino per pusę.
Abu sėbrai su šiomis kortelėmis pradėjo siautėti 2004 metų pabaigoje. Skaitant bankų ataskaitas, kurios fiksavo, kur ir ką nusikaltėliai pirko, susidarė įspūdis, kad jie jautėsi kaip nuo grandinės nutrūkę šunys.
Nesvarbu, kokioje parduotuvėje, nesvarbu ką, svarbu pirkti: alkoholiniai gėrimai, maisto produktai, kvepalai, parfumerija, saldumynai, cigaretės, buities technika, dantų pasta, sauskelnės, papūgų lesalas.
Vienas kaltinimo epizodas: gruodžio 23 dieną 21 valandą 2 minutės Naujininkuose esančioje parduotuvėje „Pavilnys“ A.Lukoševičius atsiskaitė „Visa“ kortele, kurioje buvo „Bank One“ magnetinė juosta, už prekes, kurių vertė 1,86 lito. Jas „Zigas“ iškart pasiėmė sau.
Jau po minutės A.Lukoševičius ta pačia kortele mokėjo už alkoholinius gėrimus, kurių vertė - 184 litai. Šiuos gėrimus sėbrai pasidalijo.
Po pusvalandžio jie grįžo į tą pačią parduotuvę ir pirko alkoholio už 140 litų. Dar po pusvalandžio istorija pasikartojo.
Lygiai taip pat „Zigas“ ir A.Lukoševičius siautėjo ir Kaune. Čia sukčiai buvo įsisukę į prekybos centrus, juvelyrikos parduotuves, vaistines.
Schema tokia pat: Z.Neniškis atveždavo A.Lukoševičių prie parduotuvės, paduodavo kreditinę kortelę ir pasakydavo, ką pirkti. Savo sėbrą „Zigas“ stebėdavo netoli kasų.
Kai tik tas išeidavo su prekėmis, „Zigas“ iškart sau pasiimdavo didžiąją dalį. Įtariama, kad dauguma maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir cigarečių būdavo vežama į kavinę „Jazz & Rock“ ir čia realizuojama.
Apetitas augo bevalgant: tokia smulki apyvarta „Zigo“ ėmė nebetenkinti. Tačiau, norint atsiskaityti kreditine kortele už prekes, kurių vertė didesnė nei 500 litų, reikia parodyti asmens dokumentą. Tad „Zigas“ pasiūlė A.Lukoševičiui tokį gauti.
Tolesnė versija skamba labai keistai. Pasak A.Lukoševičiaus, jis sutiko su „Zigo“ pasiūlymu. Po šio pokalbio A.Lukoševičius prisiminė, kad turi pažįstamą, vardu Jaroslavas, su kuriuo susipažino bare šalia Vilniaus parduotuvės „Saturnas“.
Tad A.Lukoševičius dar kartą susitiko su Jaroslavu ir paprašė pagalbos. Šis sutiko padėti už 400 litų atlygį. Ir netrukus A.Lukoševičius virto Jurijumi Pavlovu: į šio pasą buvo meistriškai įklijuota A.Lukoševičiaus nuotrauka.
Beje, Jaroslavo taip ir nepavyko rasti, kaip ir J.Pavlovo. Nors toks žmogus Lietuvoje tikrai gyvena ir esą buvo pametęs pasą.
Turint pasą jau galima imtis ir rimtesnių pirkinių. Taip „Zigo“ rankose atsidūrė ir vaizdo kamera, ir namų kino centras, ir brangios juvelyrikos.
Tačiau godumas Z.Neniškį ir pražudė. Jo nusikaltimai pradėjo aiškėti, kai parduotuvėje „Avitela“ pardavėjui kilo įtarimų, ar A.Lukoševičiaus pateiktas pasas yra tikras.
„Barzda“ buvo sulaikytas, „Zigas“ mėnesį slapstėsi nuo policijos, kol vieną dieną pasidavė pasisamdęs advokatą ir gerai parengęs versiją.
Jei viskas tuo ir būtų pasibaigę, būtų buvusi paprasta istorija apie paprastą nusikaltimą. Tačiau, pradėjus tirti šias aferas, paaiškėjo, kad žmogus, pavarde Jurijus Pavlovas, dar 2004 metų balandžio mėnesį lankėsi Tunise.
Čia buvo taip pat panaudota klastota kreditinė kortelė, kurios sąskaitos savininkas turėjo „Hansabanko“ kortelę „MasterCard Platinum“. Kavinės, suvenyrų parduotuvės, viešbučiai - už šias paslaugas J.Pavlovas nesikuklindamas mokėjo „savo“ kreditine kortele.
O tikrasis sąskaitos savininkas kovo viduryje lankėsi kavinėje „Jazz & Rock“. Ir būtent tuo laiku, kai J.Pavlovas atsiskaitinėjo Tuniso kurorte Suse, ten lankėsi ir Z.Neniškis. Įdomiausia, kad teismas tai irgi palaikė sutapimu ir dėl šio nusikaltimo „Zigą“ išteisino.
Toliau dar įdomiau: paaiškėjo, kad Jurijus Pavlovas viešėjo ir tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Ten irgi atsiskaitinėjo klastota kreditine kortele, o tikrasis sąskaitos savininkas lyg tyčia lankėsi kavinėje „Jazz & Rock“.
Lietuvos teisėsaugininkai pasiuntė oficialų raštą į PAR, tačiau jokio atsakymo negavo. Tiesa, į PAR „Zigas“ tikrai tuo metu nebuvo nuvykęs.
Panašaus atvejo „Zigo“ biografijoje jau būta. Maždaug prieš aštuonerius metus jis jau buvo įtariamas kreditinių kortelių klastojimu. Buvo pradėtas tyrimas ir nustatyta, kad pasinaudojus klastota kreditine kortele vienoje Vokietijos parduotuvių nupirkti kone kolekciniai „Versace“ firmos džinsai.
Atspėkite, pas ką Lietuvos policija rado lygiai tokius pat džinsus? Pas Z.Neniškį.