Ūkis stambus, tik žemės smėlingos
44 metų Virginijus ir užaugo toje sodyboje, kurioje įsikūręs, kur ūkininkavo jo seneliai, gyveno tėvai Vitalija ir Zigmas. Vyresnysis Kukučionis žemę atsiėmė dar pagal Valstiečių ūkio įstatymą, vėliau ją perleido sūnui. Abu tėvukai iki šiol talkina dirbant įvairius darbus, ir lankantis ūkyje Zigmas tvarkėsi kieme, o žmona Vitalija spaudė sūrį.
Virginijus savos žemės turi tik 7 ha, bet iš viso dirba ir deklaruoja 133 ha, o Dzūkijoje tai jau stambus ūkis. Pievų žolę pjauna ir šienainį vynioja į ritinius. Tokia technologija Virginijus patenkintas, tik sako, jog reikia „pagauti“ momentą, kad būtų tinkamas žolės drėgnumas – nei per sausas, nei per šlapias. Augina ir kukurūzus, iš kurių gamina silosą. Sėja įvairius mišinius, rugius, avižas.
Sėkmingai parengęs Nitratų direktyvos projektą nusipirko frontalinį krautuvą, mėšlo kratytuvą ir priekabą mėšlui vežti. Pieno direktyvos projekto pinigai jau taip pat sėkmingai panaudoti: įrengta melžimo aištelė, įsigytas šaldytuvas.
Virginijaus ūkio žemės – dzūkiškų kalvų smėliukas, taigi nederlingos. Dyzelinio kuro ūkio šeimininkas gauna kaip ir visoje Lietuvoje – 120 l vienam sutartiniam gyvuliui, o už kitus hektarus – tik po 25 l. Nors šiuose kraštuose karvei pašerti 2 ha tikrai neužtenka, būna metų, kai prireikia net ir 5 ha.
V. Kukučionis turi 17 Lietuvos holšteinizuotų melžiamų juodmargių, o iš viso 44 raguočius. Šypsodamasis priduria, kad dar augina du arklius, šešias avis, du šunis, o katinų ir vištų – nesuskaičiuosi. Vidutiniškai iš karvutės primelžia po 7 t 600 kg pieno, kurio riebumas – 3,91 proc., o baltymų - 3,33 proc. Pieną parduoda Alytaus r. įsikūrusiai kooperatinei bendrovei „Dzūkijos pienas“, kuri moka po 92 ct/l. Dabar pieno ūkio šeimininkas sunerimęs, nes žino, kad kai kurios bendrovės pieno supirkimo kainas mažina.
Didžiausias šeimos turtas - septyni vaikai
Didžiausias Virginijaus turtas – gausi graži šeima. Žmoną Džiugintą, tikrą žemaitę iš Telšių, jis sutiko studijuodamas Kauno politechnikos institute ir diplomuotą ekonomistę atsivežė gyventi visai į kitą Lietuvos kraštą.
Kukučioniai augina septynis vaikus – dvi mergaites ir penkis berniukus. Ir visiems vardus išrinko iš penkių raidžių. Vyriausiasis Tadas jau studentas, jis pasirinko aukštąją mokyklą, kurioje mokėsi tėvai. Devyniolikmetis studijuoja KTU, jis bus inžinierius mechanikas. Metais jaunesnis Ignas – Druskininkų „Ryto“ gimnazijos gimnazistas, o Indrė ir Milda mokosi Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje. Trimetis Aidas, metais jaunesnis Jonas ir dar tik septynių mėnesių Domas auga namuose. Vaikai labai darbštūs, moka įvairius darbus, netgi Aidas jau talkina melžiant karvutes. Jonukas jų šiek tiek dar bijo, bet paklaustas apie avytes sako „Mee“, o apie karves - „Mūū“.
Auginant tokią šeimyną mamai Džiugintai darbų ir rūpesčių tikrai netrūksta, juolab, kad jokios svaresnės paramos šeima nesulaukia. D. Kukučionienė pasiguodžia, kad svarbiausia vaikui paaiškinti, kodėl jis klasėje negauna nemokamų pietų, kodėl jam, kaip kitiems bendraklasiams, neduoda nemokamų pieštukų.
Septynmečiui ar dešimtmečiui sunku suprasti, kodėl jis išskiriamas iš kitų, kodėl vienais mokytoja rūpinasi, o kitais – ne. „Aiškinu jiems, kad turite tų pieštukų, bet tuo momentu klasėje vaikai jaučiasi pažeminti ir įžeisti. Jie nesupranta, kad ne mokytoja juos skriaudžia, o kvaili valstybės įstatymai žeidžia mažųjų širdeles,“ – sako D. Kukučionienė. Moteris patyrė, jog net ir nedidelės paramos iš valstybės ne visuomet gali sulaukti. Ji – daugiavaikė mama. Aidas ir Jonas – pametinukai. Prieš susilaukdama jaunesniojo nedirbo, vaikelį augino… Taigi ir vienkartinės gimdymo pašalpos negavo.
Dėl draudimų kieme rūdija technika
O šeimoje yra ir didesnių rūpesčių, kurie ypač skaudina tėvelį Virginijų. Sodyba ir visas ūkis yra Veisiejų regioniniame parke, kur ūkininkams taikomi sveiku protu sunkiai suvokiami apribojimai. Seneliai, tėvai ir būrys vaikų gyvena sename 111 kv. m name. V. Kukučionis sako, kad gyvenamąjį namą jam leistų praplėsti tik 9 kv. m, todėl taip ir tenka ankštai glaustis. Tvartas, kuriame laiko karves, statytas 1954 m., iš senų rąstų, čia buvo kolūkio ferma. Šio statinio praplatinti, kad būtų takas įvažiuoti technikai, taip pat negalima.
1998 m. V. Kukučionis „Metų ūkio“ konkurse rajone užėmė trečiąją vietą, apdovanotas diplomu. Per jau spėjusį prabėgti beveik dešimtmetį apdovanojimų galėjo būti ir daugiau, nes ne tik laukai, bet ir sodybos kiemas, kuriame žydi nepaprastai daug gėlių, rūpestingai prižiūrėtas. Tačiau 133 ha dirbantis ūkininkas savo technikai negali pastatyti jokių sandėlių ar stoginių, nes regioniniame parke tai draudžiama. „Iš viso galiu turėti tik 400 kv. m ploto statinių, jų sodyboje jau yra net daugiau, galiu statyti tik sienas, o stogo dengti – ne“, – karčiai šypteli šeimininkas. Taip CLAAS traktorius ir visi kiti mechanizmai ir agregatai rūdija lauke.
Dėl ūkio plėtros, namo rekonstrukcijos V.Kukučionis kreipėsi ir į žemės ūkio ministrę Kazimierą Prunskienę. Apsidžiaugė žmogus, nes ministrė pažadėjo, kad problemos, kylančios dėl apribojimų regioniniuose parkuose, bus sprendžiamos. Bet kol kas dar nieko linksmesnio negirdėti. O draudimai trukdo našiau ūkininkauti ir tvarkingiau gyventi.