Ūki­nin­kau­ti ir gy­ven­ti truk­do drau­di­mai

44 me­tų Vir­gi­ni­jus ir už­au­go to­je so­dy­bo­je, ku­rio­je įsi­kū­ręs, kur ūki­nin­ka­vo jo se­ne­liai, gy­ve­no tė­vai Vi­ta­li­ja ir Zig­mas. Vy­res­ny­sis Ku­ku­čio­nis že­mę at­si­ė­mė dar pa­gal Vals­tie­čių ūkio įsta­ty­mą, vė­liau ją per­lei­do sū­nui. Abu tė­vu­kai iki šiol tal­ki­na dir­bant įvai­rius dar­bus, ir lan­kan­tis ūky­je Zig­mas tvar­kė­si kie­me, o žmo­na Vi­ta­li­ja spau­dė sū­rį.

Vir­gi­ni­jus sa­vos že­mės tu­ri tik 7 ha, bet iš vi­so dir­ba ir de­kla­ruo­ja 133 ha, o Dzū­ki­jo­je tai jau stam­bus ūkis. Pie­vų žo­lę pjau­na ir šie­nai­nį vy­nio­ja į ri­ti­nius. To­kia tech­no­lo­gi­ja Vir­gi­ni­jus pa­ten­kin­tas, tik sa­ko, jog rei­kia „pa­gau­ti“ mo­men­tą, kad bū­tų tin­ka­mas žo­lės drėg­nu­mas – nei per sau­sas, nei per šla­pias. Au­gi­na ir ku­ku­rū­zus, iš ku­rių ga­mi­na si­lo­są. Sė­ja įvai­rius mi­ši­nius, ru­gius, avi­žas.

Sėk­min­gai pa­ren­gęs Nit­ra­tų di­rek­ty­vos pro­jek­tą nu­si­pir­ko fron­ta­li­nį krau­tu­vą, mėš­lo kra­ty­tu­vą ir prie­ka­bą mėš­lui vež­ti. Pie­no di­rek­ty­vos pro­jek­to pi­ni­gai jau taip pat sėk­min­gai pa­nau­do­ti: įreng­ta mel­ži­mo aiš­te­lė, įsi­gy­tas šal­dy­tu­vas.

Vir­gi­ni­jaus ūkio že­mės – dzū­kiš­kų kal­vų smė­liu­kas, tai­gi ne­der­lin­gos. Dy­ze­li­nio ku­ro ūkio šei­mi­nin­kas gau­na kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je – 120 l vie­nam su­tar­ti­niam gy­vu­liui, o už ki­tus hek­ta­rus – tik po 25 l. Nors šiuo­se kraš­tuo­se kar­vei pa­šer­ti 2 ha tik­rai ne­už­ten­ka, bū­na me­tų, kai pri­rei­kia ne­t ir 5 ha.

V. Ku­ku­čio­nis tu­ri 17 Lie­tu­vos holš­tei­ni­zuo­tų mel­žia­mų juod­mar­gių, o iš vi­so 44 ra­guo­čius. Šyp­so­da­ma­sis pri­du­ria, kad dar au­gi­na du ar­klius, še­šias avis, du šu­nis, o ka­ti­nų ir viš­tų – ne­su­skai­čiuo­si. Vi­du­ti­niš­kai iš kar­vu­tės pri­mel­žia po 7 t 600 kg pie­no, ku­rio rie­bu­mas – 3,91 proc., o bal­ty­mų - 3,33 proc. Pie­ną par­duo­da Aly­taus r. įsi­kū­ru­siai ko­o­pe­ra­ti­nei ben­dro­vei „Dzū­ki­jos pie­nas“, ku­ri mo­ka po 92 ct/l. Da­bar pie­no ūkio šei­mi­nin­kas su­ne­ri­męs, nes ži­no, kad kai ku­rios ben­dro­vės pie­no su­pir­ki­mo kai­nas ma­ži­na.

Di­džiau­sias šei­mos tur­tas - sep­ty­ni vai­kai

Di­džiau­sias Vir­gi­ni­jaus tur­tas – gau­si gra­ži šei­ma. Žmo­ną Džiu­gin­tą, tik­rą že­mai­tę iš Tel­šių, jis su­ti­ko stu­di­juo­da­mas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te ir di­plo­muo­tą eko­no­mis­tę at­si­ve­žė gy­ven­ti vi­sai į ki­tą Lie­tu­vos kraš­tą.

Ku­ku­čio­niai au­gi­na sep­ty­nis vai­kus – dvi mer­gai­tes ir pen­kis ber­niu­kus. Ir vi­siems var­dus iš­rin­ko iš pen­kių rai­džių. Vy­riau­sia­sis Ta­das jau stu­den­tas, jis pa­si­rin­ko aukš­tą­ją mo­kyk­lą, ku­rio­je mo­kė­si tė­vai. De­vy­nio­lik­me­tis stu­di­juo­ja KTU, jis bus in­ži­nie­rius me­cha­ni­kas. Me­tais jau­nes­nis Ig­nas – Drus­ki­nin­kų „Ry­to“ gim­na­zi­jos gim­na­zis­tas, o In­drė ir Mil­da mo­ko­si Kap­čia­mies­čio Emi­li­jos Plia­te­ry­tės pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je. Tri­me­tis Ai­das, me­tais jau­nes­nis Jo­nas ir dar tik sep­ty­nių mė­ne­sių Do­mas au­ga na­muo­se. Vai­kai la­bai darbš­tūs, mo­ka įvai­rius dar­bus, net­gi Ai­das jau tal­ki­na mel­žiant kar­vu­tes. Jo­nu­kas jų šiek tiek dar bi­jo, bet pa­klaus­tas apie avy­tes sa­ko „Mee“, o apie kar­ves - „Mūū“.

Au­gi­nant to­kią šei­my­ną ma­mai Džiu­gin­tai dar­bų ir rū­pes­čių tik­rai ne­trūks­ta, juo­lab, kad jo­kios sva­res­nės pa­ra­mos šei­ma ne­su­lau­kia. D. Ku­ku­čio­nie­nė pa­si­guo­džia, kad svar­biau­sia vai­kui pa­aiš­kin­ti, ko­dėl jis kla­sė­je ne­gau­na ne­mo­ka­mų pie­tų, ko­dėl jam, kaip ki­tiems bend­ra­klasiams, ne­duo­da ne­mo­ka­mų pieš­tu­kų.

Sep­tyn­me­čiui ar de­šimt­me­čiui sun­ku su­pras­ti, ko­dėl jis iš­ski­ria­mas iš ki­tų, ko­dėl vie­nais mo­ky­to­ja rū­pi­na­si, o ki­tais – ne. „Aiš­ki­nu jiems, kad tu­ri­te tų pieš­tu­kų, bet tuo mo­men­tu kla­sė­je vai­kai jau­č­ia­si pa­že­min­ti ir įžeis­ti. Jie ne­su­pran­ta, kad ne mo­ky­to­ja juos skriau­džia, o kvai­li vals­ty­bės įsta­ty­mai žei­džia ma­žų­jų šir­de­les,“ – sa­ko D. Ku­ku­čio­nie­nė. Mo­te­ris pa­ty­rė, jog net ir ne­di­de­lės pa­ra­mos iš vals­ty­bės ne vi­suo­met ga­li su­lauk­ti. Ji – dau­gia­vai­kė ma­ma. Ai­das ir Jo­nas – pa­me­ti­nu­kai. Prieš su­si­lauk­da­ma jau­nes­nio­jo ne­dir­bo, vai­ke­lį au­gi­no… Tai­gi ir vien­kar­ti­nės gim­dy­mo pa­šal­pos ne­ga­vo.

Dėl drau­di­mų kie­me rū­di­ja tech­ni­ka

O šei­mo­je yra ir di­des­nių rū­pes­čių, ku­rie ypač skau­di­na tė­ve­lį Vir­gi­ni­jų. So­dy­ba ir vi­sas ūkis yra Vei­sie­jų re­gio­ni­nia­me par­ke, kur ūki­nin­kams tai­ko­mi svei­ku pro­tu sun­kiai su­vo­kia­mi ap­ri­bo­ji­mai. Se­ne­liai, tė­vai ir bū­rys vai­kų gy­ve­na se­na­me 111 kv. m na­me. V. Ku­ku­čio­nis sa­ko, kad gy­ve­na­mą­jį na­mą jam leis­tų pra­plės­ti tik 9 kv. m, to­dėl taip ir ten­ka ankš­tai glaus­tis. Tvar­tas, ku­ria­me lai­ko kar­ves, sta­ty­tas 1954 m., iš se­nų rąs­tų, čia bu­vo ko­lū­kio fer­ma. Šio sta­ti­nio pra­pla­tin­ti, kad bū­tų ta­kas įva­žiuo­ti tech­ni­kai, taip pat ne­ga­li­ma.

1998 m. V. Ku­ku­čio­nis „Me­tų ūkio“ kon­kur­se ra­jo­ne už­ėmė tre­či­ą­ją vie­tą, ap­do­va­no­tas di­plo­mu. Per jau spė­ju­sį pra­bėg­ti be­veik de­šimt­me­tį ap­do­va­no­ji­mų ga­lė­jo bū­ti ir dau­giau, nes ne tik lau­kai, bet ir so­dy­bos kie­mas, ku­ria­me žy­di ne­pa­pras­tai daug gė­lių, rū­pes­tin­gai pri­žiū­rė­tas. Ta­čiau 133 ha dir­ban­tis ūki­nin­kas sa­vo tech­ni­kai ne­ga­li pa­sta­ty­ti jo­kių san­dė­lių ar sto­gi­nių, nes re­gio­ni­nia­me par­ke tai drau­džia­ma. „Iš vi­so ga­liu tu­rė­ti tik 400 kv. m plo­to sta­ti­nių, jų so­dy­bo­je jau yra net dau­giau, ga­liu sta­ty­ti tik sie­nas, o sto­go deng­ti – ne“, – kar­čiai šyp­te­li šei­mi­nin­kas. Taip CLAAS trak­to­rius ir vi­si ki­ti me­cha­niz­mai ir ag­re­ga­tai rū­di­ja lau­ke.

Dėl ūkio plėt­ros, na­mo re­konst­ruk­ci­jos V.Ku­ku­čio­nis krei­pė­si ir į že­mės ūkio mi­nist­rę Ka­zi­mie­rą Pruns­kie­nę. Ap­si­džiau­gė žmo­gus, nes mi­nist­rė pa­ža­dė­jo, kad pro­ble­mos, ky­lan­čios dėl ap­ri­bo­ji­mų re­gio­ni­niuo­se par­kuo­se, bus spren­džia­mos. Bet kol kas dar nie­ko links­mes­nio ne­gir­dė­ti. O drau­di­mai truk­do na­šiau ūki­nin­kau­ti ir tvar­kin­giau gy­ven­ti.