Socialiniais mokymais siekiama mąstymo pokyčių
Bendradarbiaujant su kolegomis vokiečiais „Lietuvos Caritas“ inicijuoti „Socialiniai seminarai“ sulaukė nemažo būrio susidomėjusiųjų. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė prof.dr.Antonas Rauscheris SJ ir dr.Christophas Boehras iš Vokietijos.
„Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun.Robertas Grigas, sveikindamas susirinkusius dalyvius, ne tik trumpai pristatė „Lietuvos Caritas“ veiklą, bet ir pabrėžė, kad norint pakeisti dabartinę socialinę situaciją Lietuvoje, pirmiausia reikia skatinti pozityvią visuomenės mąstymo kaitą.
„Norime tapti įgalūs paveikti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą. Tačiau nesame visai naivūs ir žinome, kad dideli pokyčiai susidaro iš mažyčių dalykų kasdieniame žmogaus gyvenime“, - susirinkusiesiems kalbėjo „Lietuvos Caritas“ vadovas kun. R.Grigas. „Iš mažo garstyčios grūdelio gali išaugti didelis medis“, - Šv.Raštą citavo kunigas.
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, sveikindamas svečius, pabrėžė, kad neužtenka vargstančiam žmogui kažką duoti – reikia keisti ir mąstymą. Galiausiai iškėlė mintį, kad gal vertėtų persvarstyti visą „Caritas“ politiką, nes tai nebėra vien tik labdaros dalijimas vargstantiesiems kaip buvo anksčiau.
„Politikams Bažnyčios paprastai prireikia prieš rinkimus. Bet neviltis yra nuodėmė, todėl turime palaikyti viltį. Gyvenimą reikia statyti ne ant iliuzijos, nuodėmių, o ant tvirto Evangelijos vertybių pagrindo“, - kalbėjo arkivyskupas metropolitas.
Konferencijos svečius taip pat sveikino Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Kauno savivaldybės Socialinių, šeimos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Atliepas į konkrečius vargo iššūkius
Prof.dr.Antonas Rauscheris SJ pirmuoju pranešimu „Bažnyčios socialinis liudijimas, kaip įnašas į konkrečių problemų sprendimą“, dalyvius supažindino su Bažnyčios socialinio mokymo istorija. Tačiau kartu pabrėžė, kad Bažnyčios socialinis mokymas nėra vadovėlis, o mokslas, kuris prasideda ten, kur yra žmogus – kaip atliepas į konkrečius vargo iššūkius.
Bažnyčia viena iš pirmųjų pastebėjo socialines problemas pasaulyje ir ėmėsi jas spręsti. Profesorius, kalbėdamas apie platesnių grupių socialinį judėjimą, komentavo dar XIX amžiuje iškeltus teisingo atlygio, socialinės apsaugos, darbo teisės klausimus. „Vokietijos patirtis rodo, kad negalima laukti, kol valdžia tuos klausimus išspręs, būtina telktis ir patiems bandyti atstovauti savo interesus“, - ragino prof.dr.A.Rauscheris.
Darbininkų gyvenimas visais laikais buvo sudėtingas ne tik ekonominiu, bet ir politiniu, socialiniu požiūriu. Vokietijoje darbininkų klasė įgijo teisę balsuoti tik 1917 metais, Lietuvoje – 1918-aisiais. Šis istorinis kontekstas, pasak profesoriaus, turėtų paskatinti spręsti socialinius klausimus Lietuvoje.
Taip pat buvo minimas Popiežius Jonas Paulius II ir jo viešnagė Lietuvoje 1993-siais. „Popiežius dėjo pastangas Evangeliją priartinti prie žmogaus, taip pat atkreipė dėmesį į Bažnyčios socialinio mokymo, kuris akcentuoja asmens orumą, teisingumą, solidarumą, svarbą“, - susirinkusiesiems priminė prof.dr.A.Rauscheris.
Bažnyčia ir politika
Dr.Christophas Boehras, skirtingai nei jėzuitas prof. A.Rauscheris, pranešime „Žmogaus samprata ir visuomenės santvarka“ apie Bažnyčios socialinio mokymo taikymą praktikoje kalbėjo iš politinės pusės.
Pranešimą pradėjęs klausimu, koks mūsų santykis su valdžia: ar mes, kaip rinkėjai, esame tik vertintojai, ar ir aktyvūs procesų dalyviai, jis bandė išskirti piliečių poreikius valdžios atžvilgiu ir būtiną abipusių poreikių derinimą. Tačiau visais atvejais pabrėžė, kad turi būti paisoma asmens orumo, teisingumo, nes būtent tokiu pagrindu konstruojama žmonėms tarnaujanti šalies ekonomika ir socialinė aplinka.
Pasak pranešėjo, Bažnyčios socialinio mokymo užduotis politikoje ir jos vykdomoje šalies ekonomikoje turėtų būti žmogaus orumo išlaikymas, kurių vienas svarbiausių veiksnių – teisingo minimalaus atlyginimo nustatymas. „Tai nėra vien tik Bažnyčios ar Caritas uždavinys. Tai, visų pirma, politikų uždavinys“, - akcentavo dr.Ch.Boehras.
Socialinis teisingumas – „europietiškas“ atlyginimas?
Dr.Ch.Boehras mintis apie žmonių lygybę, socialinį teisingumą antruoju savo pranešimu „Socialinis teisingumas – globalizacija – sociali Europa?“ papildė prof.dr.A.Rauscheris.
Globalizaciją pažadinę žmonės pamatė ne vien tik gerąją jos pusę. Ieškodamas socialinio teisingumo išvyko ir dalis Lietuvos jaunimo. Tačiau vienodo atlyginimo klausimas, kaip ir vienos Europos vizija, yra neįmanomas. „Socialinis teisingumas nėra vien tik atlyginimas, bet ir atidumas mažiau uždirbančiam, pagarba jam“, - pabrėžė profesorius.
Pasak jo, būtent tai reikia ugdyti pirmiausia.
Lektorių skaitytos paskaitos klausytojams sukėlė daug minčių, kuriomis jie galėjo pasidalinti konferencijos pabaigoje dar gerą valandą vykusioje diskusijoje. Lietuvoje Bažnyčios socialinis mokymas dar mažai pažįstamas ir beveik netaikomas socialinėje politikoje. Tačiau jo svarbą ir būtinybę suvokė visi susirinkusieji.
„Dėsime pastangas, kad visi būsimieji Bažnyčios socialinio mokymo multiplikatoriai būtų įtraukti į socialinių sprendimų priėmimą“, - pažadėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir pasidžiaugė, jog saugant žmogaus orumą, jau yra priimtas nutarimas visus pradinukus mokyklose maitinti neatlygintinai. „Socialiai remtinas vaikas neturi jaustis prastesniu už kitus“, - pabrėžė Seimo narė.
Projekto tikslas – suinteresuotų bendrapiliečių jautrumo socialiniams klausimams žadinimas, perteikiant Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo žinias bei supažindinat su krikščionių socialiniu politiniu angažavimusi, buvo įgyvendintas. Būsimaisiais multiplikatoriais – kursuose perteikiamų žinių skleidėjais savojoje aplinkoje - panoro būti 37 dalyviai. Belieka tikėtis, kad jie vėliau sugebės ugdyti teisingesnę visuomenę.