Mul­čias

Mul­čiuo­ja­mi įvai­rūs so­do au­ga­lai, tiek krū­mai, tiek me­džiai, po­mi­do­rai, agur­kai, bul­vės, braš­kės. Ga­li­ma mul­čiuo­ti kom­pos­tu, su­vy­tu­sia žo­le, šiau­dais, pik­tžo­lė­mis be sėk­lų, per­pu­vu­siu mėš­lu, pu­šų spyg­liais, dve­jų me­tų ar se­nes­nės me­die­nos pju­ve­no­mis, žie­vė­mis, sa­ma­no­mis. Bet ge­riau­siai tin­ka se­nas per­pu­vęs krai­ki­nis mėš­las ir per­pu­vęs kom­pos­tas.

Šiau­dai mul­čiui tin­ka tik me­tus pa­gu­lė­ję krū­vo­se. Jie per va­sa­rą ke­lis kar­tus su­lais­to­mi, per­ka­sa­mi. Kai pa­si­da­ro tam­siai ru­di, tin­ka mul­čiui.

Švie­žios pju­ve­nos mul­čiui ne­tin­ka. Jos pir­miau­sia pa­lai­ko­mos krū­vo­se, pri­de­da­ma kal­kių ir šla­pa­lo ar sa­liet­ros, pas­kui su­pi­la­mos į kom­pos­tą. Ga­li­ma pju­ve­nas api­bars­ty­ti kal­kė­mis, su­lais­ty­ti sru­to­mis, per­kas­ti ir lai­ky­ti tol, kol pa­si­da­ro tam­siai ru­dos.

Mul­čiuo­ti ge­riau­sia pa­va­sa­rį, kai dir­va jau įši­lu­si, bet dar ne vi­sai pra­džiū­vu­si, ar­ba va­sa­ros pra­džio­je. Ne­tin­ka mul­čiuo­ti sau­są, įmir­ku­sią ar šal­tą dir­vą, nes mul­čias su­lai­ko tem­pe­ra­tū­rą ir drėg­mę. Au­ga­lai, ap­link ku­riuos de­da­mas mul­čias, tu­ri bū­ti ne ma­žes­ni kaip 5 cm dy­džio, o mul­čio be­ria­mas apie 2,5–7 cm sluoks­nis.