Samdinys pamokė aikštingą darbdavį

Krekenavos agrofirmos byla su garsiąja Dalia Budrevičiene – ne vienintelė.

Buvęs šios bendrovės sandėlininkas Stanislovas Krasauskis rankose jau laiko 9 tūkstančius litų. Tiek pinigų panevėžietis gavo iš buvusios darbovietės, kai padavė ją į teismą už neteisėtą atleidimą iš darbo, o šioji sutiko bylinėjimąsi baigti taikos sutartimi.

„Ten daug netvarkos ir absurdo. Specialistų ir darbininkų migracija pasiutusi, ten vadovauti ateina jauni vyrai su ilgais paltais, bet gamybos nematę, nieko neišmanantys“, – apie paliktą darbovietę atsiliepė S.Krasauskis.

Išmestajam iš darbo atstovavęs panevėžietis advokatas Česlovas Petronis ieškinyje nurodė, kad įstatymų pažeidimai Krekenavos agrofirmoje jau turi masinį charakterį, apie juos žino visos valstybinės kontrolės institucijos, tačiau nieko nedaroma, kad vadinamieji įvairaus lygio agrofirmos vadovai būtų priversti laikytis įstatymų, o pažeidę juos, – atsakytų.

„Šioje bendrovėje žmogus, matyt, yra niekas“, – teigė Č.Petronis.

Buvęs agrofirmos sandėlininkas sakė nebijojęs bylinėtis su galinga Viktoro Uspaskicho bendrove. Vyras visa širdimi palaiko D.Budrevičienę. Anot panevėžiečio, jo paties bėda kita, ne vokeliai, bet nutylėti neteisybės bet kokiu atveju negalima.

„D.Budrevičienė puiki kovotoja, ji pirmoji pakėlė kardą ir jei taip sukiltų daugiau žmonių, tai visus pastatytų į vietą“, – neabejojo S.Krasauskis.

Jau šio vyro bylinėjimosi pradžios pakako, kad atsiskleistų keistas agrofirmos veiklos vaizdas: čia pristeigta antrinių padalinių, jiems vadovauja vieni ir tie patys žmonės, darbuotojai įdarbinami iš karto keliuose padaliniuose, nors dirba vieną ir tą patį darbą.

Galop viskas taip supainiojama, kad kairė nebežino, kur dešinė.

Būtent dėl tokios painiavos, neaišku, kokiais tikslais suraizgytos, ir teigė nukentėjęs paprastas sandėlininkas, dirbęs vieną darbą, bet iš karto dviejose bendrovėse.

S.Krasauskis Krekenavos agrofirmoje išdirbo per 10 metų. Su darboviete 56 metų vyras pasakojo sumanęs atsisveikinti ne dėl kokių nors nemalonumų, o tik dėl asmeninių priežasčių.

Kadangi netoli agrofirmos, Naujarodžiuose, jis pardavęs savo sodybą ir galutinai persikėlęs į Panevėžį, tai važinėti už Krekenavos tapę pernelyg brangu.

Vyras padavė prašymą išeiti iš darbo praėjusią vasarą, tuo metu, kai atostogavo. Jo prašymą užvizavo Lokaušos padalinio vadovas Remigijus Kilas. Ten buvę nurodyta: „Atleisti viską perdavus naujam savininkui ne vėliau kaip iki liepos 24 dienos“.

Kadangi materialinių vertybių perdavimas, anot S.Krasauskio, buvo atliktas dar prieš jam išeinant atostogų, tai ir kiti su tuo susiję formalumai buvę iškart atlikti.

Todėl į darbą po atostogų liepos 25 dieną jis jau nebegrįžęs, užsukęs čia tik šiaip atsisveikinti.

O paskui žinia kaip perkūnas iš giedro dangaus: jis atleistas už pravaikštą. Neva jis neperdavęs materialinių vertybių ir turėjęs ateiti dar tą vieną dieną.

Šitokį akibrokštą S.Krasauskis suprato vienareikšmiškai: darbdaviai jam keršija už tai, kad per atostogas jis nesutiko grįžti į darbą esą dėl tarnybinio būtinumo.

„Supraskit, aš atostogų neturėjęs už trejus metus, reikia žmogui vieną kartą ir pailsėti, ypač nuo tokio beprotiško krūvio, kokį atlaikydavau aš, agrofirmoje prižiūrėdamas bokštinį sandėlį“, – aiškino panevėžietis.

Du mėnesiai prieš atleidimą sandėlininkas buvo gavęs drausminę nuobaudą – papeikimą – pagal Krekenavos agrofirmos vyriausiosios buhalterės Laimutės Skačkauskienės tarnybinį pranešimą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Jame nurodoma, kad sandėlininkas po rapsų valymo atliekas išvežė, svėrimo lapelius pateikė, tačiau pirminėje apskaitoje to nenurodė.

S.Krasauskis teigė, kad dėl šios nuobaudos visiškai neįsižeidė ir ne dėl to pasiprašė atleidžiamas iš darbo. Vyras juokėsi, kad jis su L.Skačkauskiene abu žemaičiai, tačiau patirtis žemės ūkyje abiejų – skirtinga. Darbuotoja esanti patyrusi, bet ne šioje srityje.

Tai, kad S.Krasauskis bylą laimės, buvo įsitikinęs ir jo advokatas Č.Petronis. Advokatas tiesiog stebėjosi, kaip solidžios firmos vadovai neišmano elementarių dalykų.

Atleisdami sandėlininką jie padarę daugybę šiurkščių klaidų, o bene pagrindinė ta, kad atleidimo dokumentą pasirašė ne Krekenavos agrofirmos vadovas, o jo perįgaliotas asmuo – Lokaušos padalinio vadovas R.Kilas.

„Administracijos atstovas gali tik prižiūrėti, tikrinti, bet jis iš esmės liks tik kanceliarijos žiurkė, nesprendžianti svarbiausių dalykų“, – aiškino Č.Petronis.

Kadangi S.Krasauskio krūvis buvo itin didelis, jis dar, pasirodo, buvo įdarbintas papildomai ir „Krekenavos“ bendrovėje ketvirtadaliu etato eiti tas pačias sandėlininko pareigas tame pačiame sandėlyje.

Tad jį iš pareigų tuo pačiu metu atleido ne tik Krekenavos agrofirmos atstovas, bet ir „Krekenavos“ direktorius Justas Ramanauskas.

Tačiau ir dviejose bendrovėse dirbdamas S.Krasauskis iš esmės dirbo vieną ir tą patį darbą, jam vadovavo tie patys viršininkai, irgi einantys abiejose bendrovėse visokiausias pareigas.

Štai J.Ramanauskas yra ir Krekenavos agrofirmos naujosios generalinės direktorės Virginijos Ragauskienės pavaduotojas, pagal teismui pateiktus dokumentus galima suprasti, kad R.Kilas yra abiejų bendrovių padalinio vadovas.

„Panevėžio rytas“, ieškodamas Krekenavos agrofirmos ir „Krekenavos“ bendrovių telefonų, informacijos tarnyboje gavo abiem tinkantį vieną ir tą patį numerį.

Šiuo telefonu paskambinus buvo pakviestas abiejose bendrovėse vienu iš vadovų dirbantis J.Ramanauskas.

Tačiau J.Ramanauskas pareiškė, kad apie sandėlininko atleidimo bylą nedaug ką žinąs, nes jam nelabai įdomu tai buvę. Paklaustas, kas galėtų tuomet kalbėti, vadovas pasakė, kad daugelis administracijos darbuotojų šiuo metu atostogauja, todėl nebent – R.Kilas.

Nepanoro su spauda kalbėti ir R.Kilas. Tik pareiškęs, kad jis turėjo įgaliojimus pats atleisti iš darbo savo pavaldinį, padalinio vadovas numetė telefono ragelį.