Šis darbas pavestas iš visų frakcijų atstovų sudarytai darbo grupei.
Seimo plenariniame posėdyje svarstant galimybes didinti mokytojų algas
tvyrojo sumaištis - parlamentarai su pertraukomis rinkosi tarp trijų siūlomų
projektų, į tribūną iškvietė finansų ministrą Rimantą Šadžių, tačiau neleido
jam kalbėti.
Debatai buvo pertraukiami salės balkone sėdinčių mokytojų plojimų,
kuriuos tramdyti bandė posėdžiui tuo metu vadovavęs Seimo vicepirmininkas,
liberalcentristas Algis Čaplikas.
Parlamentarai išreiškė pritarimą opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovų
siūlymui pedagogų algas didinti nuo gegužės 1-osios paėmus trumpalaikę
valstybės paskolą.
Nutarimu siūloma Vyriausybei pasiskolinti iki 200 mln. litų ir mokytojų
bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų algas nuo gegužės padidinti 20
proc. Vyriausybė tokį algų didinimą yra pažadėjusi nuo rugsėjo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) tokiam liberalsąjūdiečių
pasiūlymui nepritarė, nes esą skolintis tektų ne 200 mln. litų, o 336 mln.
litų, be to, biudžeto deficitas, kuris dabar planuojamas 0,5 proc., padidėtų
iki 0,7 proc. Tačiau parlamentarai savo ruožtu atmetė komiteto nuomonę - tai
reiškia, kad idėja nėra atmetama.
Seimo nariai po pateikimo palaimino ir konservatorių siūlymą apkarpyti
valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukti Žemės ūkio ministerijos
(ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei riboti valstybinių institucijų turto
įsigijimą.
Tokiu būdu esą būtų sutaupyta apie 190 mln. litų, ir švietimo darbuotojų
atlyginimai nuo šių metų balandžio pakiltų apie 25 proc.
„Jeigu Vyriausybė nesutinka keisti biudžeto, tuomet reikia keisti
Vyriausybę“, - iš tribūnos sakė konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Opozicinės Tėvynės sąjungos siūlymui pritarė ir streikuojančių bei prie
Seimo antradienį piketuojančių mokytojų atstovai. Radikaliosios Lietuvos
švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalies pirmininko
pavaduotojas Eugenijus Jesinas iš tribūnos išreiškė nuomonę, jog
konservatorių siūlymas yra „kompromisinis ir įgyvendinamas“.
Tuo metu Finansų ministerijos duomenimis, algų didinimui 25 proc. nuo
balandžio reikalingų lėšų poreikis šiemet būtų beveik dvigubai didesnis, nei
teigiama konservatorių siūlyme.
Konservatorių pasiūlyme ministerija surado ir kitų „klaidų“. Politikai
numatė sutaupyti 20 mln. litų, neperkant lėktuvo valstybės vadovų vizitams
- bet, pasak ministerijos, jam šių metų biudžete nėra numatyta lėšų. Be kita
ko, dalis investicinių projektų, kurių siūloma atsisakyti arba sustabdyti,
yra jau įpusėję, pradėti arba pradedami įgyvendinti.
Tuo tarpu valdantieji pirmadienį pasiūlė nuo šių metų balandžio 15-osios
tarnybinių atlyginimų koeficientą padidinti vidutiniškai 5 proc., kartu
paliekant 20 proc. didinimą nuo rugsėjo, kaip žadėta Vyriausybės. Šiam
pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras Gediminas Kirkilas, jam įgyvendinti
papildomai reikėtų 46-47 mln. litų.
Vienas nutarimo iniciatorių A.Čaplikas siūlo mokytojams atiduoti dalį
Nacionalinio stadiono statyboms numatytų lėšų, tačiau ši liberalcentristo
nuomonė susilaukė nevienareikšmiško įvertinimo. Daugelis parlamentarų mąstė,
kad negalima apleisti ir sporto reikalų. Stadionui Vyriausybė yra numačiusi
skirti 200 mln. litų.
Seimo nariams svarstant mokytojų algų didinimo galimybes, lauke piketavo
minia mokytojų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu
aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei
mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS)
dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė
susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo
alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos
2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą
ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios paskelbė
neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais
metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20
proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Pagal valdančiosios daugumos projektą, nuo 2009 metų pradžios numatoma
didinti mokytojų atlyginimus vidutiniškai 10 proc., o nuo rugsėjo 1-osios -
dar 10 proc. Taip pat mokytojams būtų pridedamos netiesioginiam darbui su
mokiniais skirtos papildomos valandos, kurių reikia etatui suformuoti.
2010-2011 metais atlyginimų augimas planuojamas kasmet po 10 proc.