Kai buvęs Lietuvos skirtas teisėjas Pranas Kūris ar dabartinė teisėja Danutė Jočienė negalėdavo dalyvauti kurios bylos prieš Lietuvą nagrinėjime (nes vienaip ar kitaip būdavo su ja susiję), Lietuvos Vyriausybė prašydavo toje byloje paskirti teisėju J.P.Costą. Jis buvo teisėjas ir vienoje garsiausių pastarojo meto bylų prieš Lietuvą – Mykolo Burokevičiaus.
- Nors Europos žmogaus teisių teisme esate Prancūzijos skirtas teisėjas, turbūt neblogai susipažinote su padėtimi mūsų šalyje? – „Lietuvos rytas“ teiravosi J.P. Costos.
- Aš daug metų nagrinėjau jūsų šalies teisinę sistemą, nors iki šiol nebuvau net kojos įkėlęs į Lietuvą.
- Kaip apibūdintumėte lietuviškas bylas?
- Po Lietuvos prisijungimo prie Žmogaus teisių konvencijos prieš Lietuvą daugiausia buvo iškeltos bylos dėl tam tikrų teisės aktų arba dėl tam tikrų procedūrų, kurios egzistavo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Galėčiau paminėti baudžiamosios teisės bylas ar bylas, susijusias su kardomuoju įkalinimu. Dėl to buvo net priimta keletas nepalankių Lietuvai sprendimų.
Po to prasidėjo bylos, panašios į kitų šalių bylas, kartais – niekuo neišsiskiriančios.
Dabar prasidėjo trečiasis etapas. Lietuviškos bylos tampa labiau specifinės, jos dažniausiai susijusios su Lietuvos teisės aktais. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti transseksualo L. iškeltą bylą.
- Ar galima tvirtinti, kad jeigu sumažėjo skundų iš Lietuvos, tai mūsų šalyje žmogaus teisių padėtis pagerėjo?
- Galima pasakyti ir taip: jei bylų prieš kurią nors šalį mažėja, tai padėtis toje šalyje gerėja. Bet norėčiau pasakyti, kad pagal bylų ir gyventojų skaičiaus santykį prieš Lietuvą pateikiamas vidutiniškas skaičius skundų. Nei daug, nei mažai.
Iš tikrųjų per porą pastarųjų metų labai smarkiai sumažėjo bylų prieš Lietuvą skaičius.
Bet manau, kad skundų prieš Lietuvą galėtų būti pateikta ir daugiau.
Štai teisingumo ministras Petras Baguška minėjo, kad Lietuvoje yra 8 tūkst. įkalintų asmenų. Tai yra gana daug tokiai mažai šaliai. Todėl būtų galima numanyti, kad ateityje turėtų padaugėti skundų būtent iš šios visuomenės grupės.
- Kaip žiūrite į tai, kad politikai kartais bando panaudoti savo tikslais bylą Europos žmogaus teisių teisme? Pavyzdžiui, vienas Lietuvos politikas, kurio byla teisme dar tik svarstoma, jau naudojasi tuo rinkimų tikslais.
- Tikriausiai jūs kalbate apie pašalintą prezidentą Rolandą Paksą. Tikrai nežinoma, koks bus bylos rezultatas.
Skundas buvo užregistruotas, perduotas Vyriausybei atsakyti į teisėjų klausimus. Daugelis politikų naudojasi Strasbūro teismu kaip reklama ir negalime tam sutrukdyti.
Europos žmogaus teisių teismo esmė – kiekvienas asmuo gali teikti skundus. Kiekvienas iš 800 milijonų europiečių.
- Lietuva šiuo metu vis dar nepakeitė įstatymo dėl buvusių KGB kadrinių darbuotojų įdarbinimo. Ar jūsų teismo praktikoje yra buvę, kad kuri nors valstybė nevykdė jūsų teismo sprendimų?
- Kai kuriais atvejais parlamentui dėl techninių ar politinių priežasčių sunku būna pakeisti įstatymus. Lietuvos atvejis – ne išskirtinis.
Tačiau taip būna ne itin dažnai. Už tai bausmių nėra.
- Lietuvos politikai planuoja Lyties pakeitimo įstatymą, kuriuo laimėjęs prieš Lietuvą transseksualas L. negalėtų pasinaudoti arba ketina atšaukti lyties pakeitimo nuostatą Civiliniame kodekse. Ar tokiu atveju jūsų teismo sprendimas būtų formaliai įvykdytas?
- Kiek žinau, spalį Lietuvoje bus rengiami rinkimai į Seimą. Spėju, kad iki spalio toks įstatymas nebus priimtas.
Nežinau, koks būdas būtų geriausias įvykdyti mūsų teismo sprendimus. Teismas nori kuo geriau apsaugoti skundo pareiškėjus, bet kartais įstatymų leidėjai elgiasi priešingai.
- Ar buvote kada nors susitikęs su žmonėmis, kurie laimėjo prieš savo šalį?
- Esu susitikęs tik su tais pareiškėjais, kurių skundai nebuvo patenkinti.
* * *
Europos žmogaus teisių teismas
* Nuo 1998-ųjų lapkričio Europos žmogaus teisių teismui pateikti 2464 pareiškimai prieš Lietuvą. Iš jų 2021 pareiškimas buvo pripažintas nepriimtinu.
* 28 bylose teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė savo piliečių žmogaus teises, keturiose priėmė sprendimą, kad Žmogaus teisių konvencija nepažeista. 6 bylos baigėsi taikiu susitarimu.
* 6 bylose laukiama sprendimo, ar jos bus nagrinėjamos iš esmės.
* 35 bylose pateikti klausimai Lietuvos Vyriausybei.
* Pirmojo nagrinėjimo laukia 420 skundų prieš Lietuvą.
* Pernai buvo paduoti 227 nauji skundai prieš Lietuvą. 208 skundai paskelbti nepriimtinais arba išbraukti iš bylų sąrašo.
* Per 2007 m. šiam teismui buvo pateikta 41 700 skundų.
* Iš viso Strasbūro teisme nagrinėjimo teisme laukia 105 tūkst. 100 skundų.
* Pernai Europos žmogaus teisių teisme buvo išnagrinėti 28 792 skundai. Iš jų 94 proc. skundų paskelbti nepriimtinais arba išbraukti iš bylų sąrašo. Dėl likusių 1735 skundų buvo priimti galutiniai teismo sprendimai.
* Daugiau nei pusė skundų, šiuo metu užregistruotų Žmogaus teisių teisme, yra paduoti prieš 4 valstybes (Rusijos Federaciją, Turkiją, Rumuniją ir Ukrainą).