Marš­ki­nė­lius iš­au­go, o kai­li­niams vie­no zui­kio ne­pa­kan­ka

Juo­zas SKRIPKAUSKAS ("Ūkininko patarėjas")
Jau­na­sis ūki­nin­kas Gied­rius La­pins­kas iš Klai­pė­dos r. Gi­ri­nin­kų kai­mo raš­tu krei­pė­si į že­mės ūkio mi­nist­rę, siū­ly­da­mas keis­ti esa­mą rė­mi­mo tvar­ką, kai „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ pro­jek­tą vyk­dan­tis žem­dir­bys tuo pa­čiu me­tu ne­ga­li da­ly­vau­ti ir ki­to­je Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros pro­gra­mos (KPP) prie­mo­nė­je. Laiš­ko au­to­riaus ma­ny­mu, tai jau­nuo­sius dis­kri­mi­nuo­ja.
Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos (ŽŪM) val­di­nin­kai tvir­ti­na, jog prie to­kios tvar­kos pri­ve­dė anks­tes­nių me­tų pa­tir­tis – ne kiek­vie­nas su dviem pro­jek­tais spė­ja suk­tis.
Laiš­kas mi­nist­rei
Laiš­ke že­mės ūkio mi­nist­rei Ka­zi­mie­rai Pruns­kie­nei G.La­pins­kas ra­šo:
„Šiuo me­tu vei­kian­tys įsta­ty­mai tei­kiant pa­ra­mą jau­nie­siems ūki­nin­kams ne­lei­džia da­ly­vau­ti prie­mo­nė­je „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mas“ pa­si­nau­do­jus „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ pa­ra­ma. Ma­no nuo­mo­ne, tai la­bai ne­tei­sin­ga. Juk jei­gu jau­na­sis ūki­nin­kas įre­gist­ra­vo ūkį 2005 m., jis nei jau­no­jo ūki­nin­ko, nei ki­tos pa­ra­mos iki šiol ne­ga­lė­jo gau­ti, ir ne­aiš­ku, ka­da da­bar bus tvir­ti­na­mi ver­slo pla­nai ir ka­da bus ski­ria­ma pa­ra­ma.
Tie tuš­ti me­tai be in­ves­ti­ci­jų tech­ni­kai, vis lau­kiant ir ti­kin­tis, la­bai žlug­do ūkį. Ypač be­si­ku­riant, taip jau­nas ir pa­kliū­va į ne­ly­gia­ver­tes ūki­nin­ka­vi­mo są­ly­gas, pa­ly­gin­ti su vy­res­niais ūki­nin­kais. Apie kon­ku­ren­cin­gu­mą nė­ra ko ir kal­bė­ti, iš­ei­na, kad ta „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ pa­ra­ma – tai „meš­kos pa­slau­ga“ jau­na­jam, už­ker­tan­ti ke­lią ki­tai pa­ra­mai.
Vie­toj kal­bų, kad jau­nie­ji ūki­nin­kai re­mia­mi, iš­ei­na, kad ki­ti tu­ri kur kas ge­res­nes są­ly­gas. Tai jau­nų­jų dis­kri­mi­na­ci­ja.
Anks­čiau ga­lio­ju­si tvar­ka bu­vo pa­žan­ges­nė, kai iš tik­rų­jų rem­ti jau­ni, nors ta su­ma bu­vo ir ma­žes­nė, bet bu­vo ga­li­ma tuo pat me­tu da­ly­vau­ti ir ki­to­se prie­mo­nė­se. O jei­gu to­kia nau­ja tvar­ka no­ri­ma ap­si­sau­go­ti, kad pa­ra­ma ne­pa­tek­tų ne­tik­riems ūki­nin­kams, tai nuo to ap­sau­go­ti yra ir ki­tų prie­mo­nių.
Be­je, jei jau­na­sis ūki­nin­kas pe­rė­mė ūkį, ku­ris bu­vo per­leis­tas pa­gal prie­mo­nę „Anks­ty­vas pa­si­trau­ki­mas iš pre­ki­nės že­mės ūkio ga­my­bos“, tai toks ūkis iš vi­so ne­ga­lė­jo bū­ti ga­vęs jo­kios pa­ra­mos iš NMA. Kai pa­gal­vo­ji, la­bai jau keis­ta, lyg pa­si­ty­čio­ti vis kal­ba­ma apie rė­mi­mą, o iš­ei­na vi­siš­kas ne­rė­mi­mas dar ir prieš ūkio pe­rė­mi­mą.“
Po sep­ty­niais už­rak­tais
G.La­pins­kas ūkį pe­rė­mė iš tė­vo Juo­zo La­pins­ko, šiam pa­si­trau­kus iš pre­ki­nės že­mės ūkio ga­my­bos. - 1993 m. pra­dė­jau ūki­nin­kau­ti tu­rė­da­mas 14 ha. Tais lai­kais pa­ra­ma bū­da­vo tei­kia­ma ūki­nin­kams, ku­rie tu­rė­jo dau­giau kaip 15 ha že­mės. Man trū­ko 1 ha ir 8 arų. Ban­kas vie­niems teik­da­vo kre­di­tą su 10 proc. pa­lū­ka­no­mis, o man – su 80 proc. Juos vals­ty­bė la­bai rė­mė. Au­gi­no­me veis­li­nes te­ly­čias, bul­ves, ko­pūs­tus, ypač žie­mi­nius, pas­kui ja­vus. Taip po tru­pu­tį au­go­me, pir­ko­me že­mės, kol ben­dras plo­tas vir­ši­jo 200 ha, - „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui“ pa­sa­ko­jo ūkio pra­di­nin­kas J.La­pins­kas.Api­ben­drin­da­mas pus­an­tro de­šimt­me­čio ūki­nin­ka­vi­mo re­zul­ta­tus pa­šne­ko­vas sa­kė, kad nors ūkis ir stip­rė­jo, įsi­gy­da­vo nau­do­tos, daž­niau­siai ru­siš­kos tech­ni­kos, pa­ra­mos ga­vi­mą vi­są lai­ką ly­dė­jo tam tik­ri nesu­si­pra­ti­mai.
„Be­rods 1996 m. spau­do­je per­skai­tė­me, kad bus re­mia­mi tech­ni­ką per­kan­tys ūki­nin­kai. Įsi­gi­jo­me šie­nap­jo­vę „Ra­sa“, grą­ži­no 40 proc. kai­nos. Ru­de­nį par­da­vę grū­dus gal­vo­ja­me, kad rei­kė­tų ge­res­nio plū­go. Nu­si­pir­ko­me lie­tu­viš­ką „Kver­ne­land“ ti­po plū­gą su lin­gi­ne ap­sau­ga, kai­na­vo 8 tūkst. Lt. Nu­ė­jo­me į ra­jo­no Že­mės ūkio sky­rių pa­ra­mos, o ten pa­reiš­kia: bu­vai pir­kęs šie­nap­jo­vę, pa­ra­ma tau ne­be­pri­klau­so. Spau­do­je ra­šė, kad vie­na ben­dro­vė pir­ko kom­bai­nų už mi­li­jo­ną li­tų, pu­sę mi­li­jo­no grą­ži­no.
Ma­niau, ir aš pirk­siu. Bet, pa­si­ro­do, ben­dro­vėms ga­li­ma, o ūki­nin­kams – ne. 2004 m., pa­si­sko­li­nę pi­ni­gų, nu­si­pir­ko­me nau­ją kom­bai­ną „Je­ni­sej“. Tarp kit­ko, blo­gas. Jei der­lin­gu­mas 3 t/ha, ku­lia ge­rai, o jei 5 t/ha – ne­pa­jė­gia. Kai krei­pė­mės pa­ra­mos, vėl sa­ko, kad ne­lai­ku nu­si­pir­kau“, - ne­sėk­min­gas pa­ra­mos is­to­ri­jas var­di­jo J.La­pins­kas.
Pa­si­nau­do­jęs „Anks­ty­vo pa­si­trau­ki­mo iš pre­ki­nės že­mės ūkio ga­my­bos“ prie­mo­ne, 2005 m. J.La­pins­kas sa­vo ūkį per­lei­do me­cha­ni­za­ci­jos moks­lus bai­gu­siam sū­nui Gied­riui, ir šis ta­po vi­sa­tei­siu ūkio šei­mi­nin­ku.
„Ir Gied­riui ta­pus ūkio sa­vi­nin­ku ne­sėk­min­gų pa­ra­mų lai­ko­tar­pis ne­si­bai­gė. Pra­ėju­siais me­tais sū­nus pir­ko trak­to­rių „Val­tra“, nau­ją, tie­siai iš Suo­mi­jos. 171 AG, kai­na­vo 205 tūkst. Lt. Grū­dų der­lių par­da­vus pi­ni­gų pa­ka­ko, net kre­di­to ne­ėmė. Nu­pir­ko rug­sė­jo 24 d., nes su­ži­no­jo, kad po rug­sė­jo 14 d. iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ga­li­ma gau­ti 10 proc. pa­ra­mą. Pa­aiš­kė­jo, kad pa­ra­ma ski­ria­ma tik pir­ku­sie­siems po lap­kri­čio 15 d. Po­rą mė­ne­sių pa­anks­ti­no – bū­tų grį­žę 20 tūkst. Lt“, - dėl sū­naus ne­sėk­mės ap­mau­da­vo tė­vas.
At­ro­do, vi­sais lai­kais pa­ra­ma žem­dir­biui slė­pė­si po sep­ty­niais už­rak­tais ir ne kiek­vie­nam bu­vo lem­ta juos at­ra­kin­ti.
No­rė­tų dvie­jų zui­kių vie­nu šū­viu
Pus­an­tro de­šimt­me­čio per­se­kio­ju­sios ne­sėk­mės už­grū­di­no J.La­pins­ką, ir da­bar kiek­vie­ną spau­do­je per­skai­ty­tą in­for­ma­ci­ją ar val­džios at­siųs­tą raš­tą jis iš­nag­ri­nė­ja iki “pa­na­gių”, įsi­gi­li­na į kiek­vie­ną žo­dį. Nors ūkis pri­klau­so sū­nui, tė­vas li­ko ne­nuils­ta­mu pa­ta­rė­ju, sa­vo­tiš­ku „pil­kuo­ju kar­di­no­lu“.
At­sto­va­vi­mo su­tar­tis pa­tvir­tin­ta no­ta­ro, val­džios ko­ri­do­rių la­bi­rin­tuo­se daž­niau­siai su­kio­ja­si tė­vas. Pa­sak J.La­pins­ko, sū­nus dir­bąs sa­vo gal­va ir į tė­vo pa­ta­ri­mus ne vi­sa­da krei­pi­ąs dė­me­sį, ta­čiau iš­kart vis­ką ati­duo­ti ir nie­kuo ne­pa­dė­ti esą bū­tų ne­są­ži­nin­ga. Ir „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui“ te­ko kal­bė­tis su įsta­ty­mi­niu jau­no­jo ūki­nin­ko at­sto­vu, o Gied­rius sė­dė­jo gre­ta.
„Gied­rius ati­tin­ka vi­sus jau­na­jam ūki­nin­kui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, to­dėl pra­ėju­sių me­tų va­sa­rį pa­da­vė pa­raiš­ką Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros (NMA) Klai­pė­dos sky­riui, pas­kui pri­sta­tė ver­slo pla­ną. Prieš ke­le­tą die­nų bu­vo­me nu­va­žia­vę į Klai­pė­dą, agen­tū­ro­je sa­kė, kad jo­kių pro­ble­mų nė­ra. Bet iš­ki­lo ki­ta pro­ble­ma. Esa­me ga­vę ŽŪM vals­ty­bės sek­re­to­riaus Vid­man­to Ka­no­pos raš­tą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad kol ūki­nin­kas ne­bai­gia „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ pro­jek­to, ne­ga­li teik­ti pa­raiš­kos pa­gal prie­mo­nę „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mas“, - kal­bė­jo J.La­pins­kas.
Jau­na­jam ūki­nin­kui skir­tą 138 tūkst. Lt pa­ra­mą Gied­rius ža­da iš­leis­ti įsi­gy­da­mas pneu­ma­ti­nį grū­dų trans­por­te­rį, fron­ta­li­nį krau­tu­vą, trą­šų bars­to­mą­ją, prie­ka­bą, sraig­ti­nį trans­por­te­rį prie jos, pa­sė­lių prie­žiū­ros akė­čias.
„Ši ir ki­ta tech­ni­ka rei­ka­lin­ga, ta­čiau mąs­tant apie ūkio in­ten­sy­vi­ni­mą rei­kė­tų įsi­gy­ti kom­bai­ną, trak­to­rių, grū­dų džio­vyk­lą, že­mės dir­bi­mo pa­dar­gų. Gied­rius yra su­konst­ra­vęs sa­va­dar­bį ger­mi­na­to­rių, dir­vos sku­tik­lį, bet iš­si­plė­tu­siems pa­sė­lių plo­tams jų jau ne­pa­kan­ka. Ben­dra „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mo“ prie­mo­nės su­ma su­da­ry­tų 1,38 mln. Lt, pla­nas jau pa­reng­tas, bet V.Ka­no­pos raš­tas pri­ver­tė gi­lin­tis į kiek­vie­ną tei­si­nio do­ku­men­to rai­dę.
Pa­ė­męs „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ pa­ra­mą ga­li ne­tek­ti šios. O dar me­tus ar dve­jus dirb­ant pa­se­nu­sia tech­ni­ka nauja pa­brangs, be to, ir pa­ja­mų iš ne­mo­der­naus ūkio gau­si ma­žiau. Lyg ir no­rė­jo­me nu­šau­ti du zui­kius, ta­čiau be­šau­dy­da­mi ga­li­me...“ – min­ties ne­bai­gė J.La­pins­kas, nors ir taip vis­kas aiš­ku.
Ga­li rink­tis
Mi­nė­jo­me, kad jau­ną­jį Gi­ri­nin­kų k. ūki­nin­ką Gied­rių ir jo tė­vą su­klus­ti pri­ver­tė ŽŪM vals­ty­bės sek­re­to­riaus raš­tas, ku­ria­me sa­ko­ma:
„Ki­tą pro­jek­tą pa­reiš­kė­jas ga­li teik­ti tik ta­da, kai už­bai­gia įgy­ven­din­ti prieš tai pra­dė­tą­jį. Va­di­na­si, ki­to­je prie­mo­nė­je ne­ga­li­ma da­ly­vau­ti tol, kol ne­už­baig­tas pro­jek­tas, pa­teik­tas pa­gal pro­gra­mos prie­mo­nę „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mas“. To­dėl pa­tei­kus pa­raiš­ką pa­gal prie­mo­nę „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mas“ 2007 me­tais ne­bus įma­no­ma pre­ten­duo­ti gau­ti pa­ra­mą pa­gal prie­mo­nę „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mas“, jei pa­raiš­ka pa­gal šią prie­mo­nę bū­tų pa­tei­kia­ma 2008 m. ko­vo 3 d.- 2008 m. ba­lan­džio 30 d.“
ŽŪM Kai­mo plėt­ros de­par­ta­men­to In­ves­ti­ci­nių ir kom­pen­sa­ci­nių kai­mo plėt­ros prie­mo­nių ko­or­di­na­vi­mo sky­riu­je pa­si­tiks­li­nus, jo ve­dė­ja Jo­lan­ta Žu­tau­tie­nė „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­ją“ in­for­ma­vo, jog ap­ri­bo­ji­mo esa­ma, nes anks­tes­nių me­tų prak­ti­ka pa­ro­dė, kad vyk­dy­ti du pro­jek­tus iš­kart ūki­nin­kas daž­nai ne­įsten­gia.
„Bū­da­vo, pa­si­ra­šo su­tar­tis, o pro­jek­tų taip ir ne­įgy­ven­di­na. Mi­nė­tam jau­na­jam ūki­nin­kui, jei­gu jis yra pa­jė­gus, ne­už­draus­ta iš­kart vyk­dy­ti „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mo“ pro­jek­tą, ap­len­kiant „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ prie­mo­nę. Iš pas­ta­ro­sios 40 tūkst. EUR pa­ra­mos jam tik vie­nas trak­to­rius iš­eis, o val­das mo­der­ni­zuo­ti ga­li už daug di­des­nę su­mą.
Ta­čiau jau­nų­jų ūki­nin­kų pro­jek­tai da­bar vyk­do­mi grei­tai, trun­ka vos pu­sę me­tų, pas­kui ga­li mo­der­ni­zuo­ti val­das. Ne­ži­nau, ko­kio­je sta­di­jo­je mi­ni­mo ūki­nin­ko pro­jek­tas, ma­nau, jis dar ne­pa­si­ra­šęs su­tar­ties. Ki­ti, pa­vyz­džiui, jei yra įvyk­dę sa­vo in­ves­ti­ci­jas, prak­tiš­kai tik pa­si­ra­šo su­tar­tį su NMA, ki­tą die­ną ga­li at­neš­ti mo­kė­ji­mo pra­šy­mą, ir pro­jek­tas bus baig­tas“, - sa­kė J.Žu­tau­tie­nė.
Spren­džiant iš šių žo­džių, tė­vo pa­de­da­mas G.La­pins­kas, no­rin­tis nu­šau­ti du zui­kius, ga­lė­tų tai pa­da­ry­ti, jei­gu iki ba­lan­džio pa­bai­gos, kai tu­ri bū­ti pa­teik­ta pa­raiš­ka trokš­ta­mam „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mo“ pro­jek­tui, spės įsi­gy­ti pa­gei­dau­ja­mą tech­ni­ką ir agen­tū­rai pa­teiks pir­ki­mo do­ku­men­tus bei mo­kė­ji­mo pra­šy­mą pa­gal „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mo“ prie­mo­nę. Vis dėl­to teks pa­leis­ti du šū­vius, kad ir ko­kia trum­pa aki­mir­ka tarp jų bū­tų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.