Antradienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) susirinkę Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) bei kooperatyvų vadovai išsakė nuogąstavimus dėl susidariusios padėties ir kreipėsi į šalies aukščiausiąją valdžią pagalbos, sprendžiant tarp jų bei runkelių perdirbėjų kilusią konfliktinę situaciją. Vakar, kovo 19 d., Seimo Kaimo reikalų komitete įvyko diskusija, kurioje dalyvavo ir žemdirbių, ir fabrikantų atstovai.
Cukrinių runkelių augintojai teigia, kad ši kultūra pasidarė nebe tokia pelninga, kaip seniau, dėl kelių priežasčių. Pasak LCRAA tarybos pirmininko Kastyčio Patiejūno, runkelių konkurencingumą mažina labai išaugusios kitų augalų (javų, rapsų) supirkimo kainos. Tuo tarpu dėl ES cukraus reformos pačių runkelių kaina kasmet mažėja.
Auginimo išlaidas didina labai pabrangusios trąšos, kylantis darbo užmokestis ir t.t. ES pernai rudenį pasiūlė dar didesnę nei anksčiau paramą pasitraukiantiesiems iš šio verslo. Žinant, kaip sumažėjo runkelių supirkimo kainos, o ateities auginimo perspektyvos neaiškios, ES siūlomos kompensacijos atrodo labai viliojamai. Atsižvelgiant į visa tai, augintojai šį sezoną cukrinius runkelius sutiktų auginti už derlių gaudami apie 150 Lt/t. Fabrikams tokia kaina atrodo per didelė. Jie žemdirbiams siūlo tik per 100 Lt/t.
„Mes norime auginti cukrinius runkelius už normalią kainą ir turėdami garantijas ateičiai, bent iki 2014-2015 metų. Fabrikai turėtų užtikrinti, kad po dvejų ar trejų metų jie nepradės vietoj runkelių vežtis ir perdirbti cukranendrių pusfabrikačius”, - sakė K. Patiejūnas. Fabrikai tokių garantijų suteikti neskuba.
Nesusitariant dėl abiem pusėms priimtinų supirkimo kainų ir deryboms atsidūrus visiškoje aklavietėje, žemdirbiai reikalauja, kad cukraus fabrikai dar šiemet pateiktų paraiškas dėl visiško gamybos restruktūrizavimo. Tai leistų pasinaudoti maksimaliomis ES siūlomomis kompensacijomis.
Tačiau fabrikai, kuriems ES suteikė teisę patiems priimti sprendimą, atrodo, neketina užsidaryti. Lemtinga data, iki kurios galima pateikti paraiškas dėl cukraus įmonių restruktūrizavimo, artėja. Ši diena – kovo 31-oji – netruks ateiti. Tai žinodami, augintojai jau nesitiki palankios tarp jų ir fabrikų kilusio konflikto baigties.
„Danisco“ fabrikų zonos augintojų kooperatyvai dar pernai nutraukė vadinamąjį tarpprofesinį susitarimą, kuriuo remiantis sudaromos runkelių auginimo sutartys. LCRAA kartu su šios zonos kooperatyvais laikosi nuomonės, kad negalima sudaryti runkelių auginimo sutarčių tokiomis prastomis sąlygomis, kokias dabar siūlo danai.
Vis dėlto atsiranda pavienių augintojų, kurie sutartis dėl šių metų runkelių auginimo su „Danisco“ fabrikais sudarinėja. K.Patiejūnas teigia, jog tokių nedaug, ir danai nesugebės surinkti tiek sutarčių, kad sudarytų reikiamą gamybos kvotai įvykdyti žaliavos kiekį. Sudariusius sutartis dėl runkelių auginimo žemdirbius nepriėmusieji danų siūlomų sąlygų vadina streiklaužiais.
Į ŽŪR susirinkę augintojų kooperatyvų atstovai ypač kritikavo Rūmų vicepirmininko Prano Žymančiaus, kuris taip pat su vienu fabriku sudarė runkelių auginimo sutartį, poelgį. Esą žemdirbių interesus ginančių ŽŪR lyderiai taip neturėtų daryti. ŽŪR direktorius Remigijus Urbonas susirinkusiuosius informavo, kad P.Žymančius dar pirmadienį iš pareigų atsistatydino savo noru, „supratęs padarytą klaidą“.
LCRAA yra parašiusi raštą Žemės ūkio ministerijai, kurią informavo, kad „Danisco“ fabrikų savininkai imasi vienašališkų ir neteisėtų veiksmų: sudaro sutartis negaliojant tarpprofesiniam susitarimui, be augintojų žinios perskirsto kvotas ir pan.
Į aukščiausią šalies valdžią kreipėsi ir kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“, kuris taip pat skundžiasi, kad Marijampolės cukraus fabriko savininkai „Arvi cukrus“ su augintojų organizacija iš viso nesidera ir, taip pat kaip danai, sudarinėja pavienes sutartis paslapčia. Tuo tarpu „Arvi cukrus“ antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad cukrinių runkelių Marijampolės cukraus fabrikui gali užauginti kaimynai lenkai. Esą juos tenkina 108 Lt/t supirkimo kaina, nes savo šalyje gauna dar mažiau.
Po antradienio pasitarimo ŽŪR išplatino pranešimą, kuriame palaikoma cukrinių runkelių augintojų pozicija.
„Tenka apgailestauti, kad gamintojų ir perdirbėjų derybos, kurios ES šalyse vyksta civilizuotai, konstruktyviai, atvirai, ieškant kompromisų, Lietuvoje vyksta diktato forma: perdirbėjai, naudodamiesi savo monopoline teise, savo interesus kelia aukščiau augintojų, visiškai neįsiklausydami į ekonominius žemdirbių argumentus.
Šis konfliktas buvo užprogramuotas jau cukraus sektoriaus reformos pradžioje – ES vykdoma cukraus reforma suteikė teisę fabrikams apsispręsti dėl visiško ar iš dalies gamybos restruktūrizavimo. Žemdirbių įtaka ir galimybės daryti įtaką šiam procesui yra minimalios.
Cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų ekonominiais skaičiavimais, cukrinių runkelių auginimas šiuo metu perdirbėjams siūlant dabartines supirkimo kainas yra nuostolingas verslas. Todėl cukrinių runkelių augintojų kooperatyvai nutarė fabrikams siūlyti pasitraukti iš gamybos, t.y. pradėti visiško restruktūrizavimo procedūras nedelsiant, jei cukraus gamybos įmonės nepasiūlys realių supirkimo kainų ir neieškos abiem pusėm palankių išeičių.
Žemės ūkio rūmai – pagrindiniai žemdirbių savivaldos atstovai – negali likti abejingi žemdirbių išsakytam susirūpinimui dėl savo ateities perspektyvų ir palaiko tokią cukrinių runkelių augintojų poziciją. Kreipiamės į valdžios institucijas ryžtingiau imtis iniciatyvos prisidėti prie situacijos normalizavimo, padedant žemdirbiams išvengti galimų ekonominių nuostolių. Mūsų nuomone, valdžios pareiga – apginti teisėtus ir ekonomiškai pagrįstus žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimus.
Taip pat kreipiamės į visus žemdirbius ir dabartinius cukrinių runkelių augintojus, kuriuos perdirbėjai bando suvilioti cukraus auginimo perspektyvomis ir trumpalaikiais pažadais: raginame vienytis, palaikyti Lietuvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvų išsakytą poziciją ir nepasirašinėti cukrinių runkelių auginimo sutarčių su cukraus gamybos įmonėmis.
Kai nėra konkurencijos, trūksta ūkininkų solidarumo, o valdžios institucijos užima stebėtojo poziciją, tampa akivaizdu, kad žemdirbių problemas išspręsti gali tik jie patys. Tik būdami solidarūs apginsite savo interesus ir teisėtus reikalavimus“, - teigiama ŽŪR kreipimesi, kurį pasirašė Rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Antradienį pesimistiškai nusiteikusių ŽŪR pasitarimo dalyvių, cukrinių runkelių augintojų, nuotaikos kiek pasitaisė po trečiadienį Seimo KRK vykusių diskusijų. Mat šį kartą jose dalyvavo abi nesusitariančios pusės: ir augintojų, ir abiejų zonų (Marijampolės bei Kėdainių) cukraus fabrikų atstovai.
KRK pirmininkas Viktoras Rinkevičius pasibaigus šiam susitikimui “ŪP” sakė, jog iš pradžių augintojai ir perdirbėjai buvo nusiteikę gana kategoriškai, nelinkę ieškoti kompromisų. „Tačiau mums pavyko situaciją šiek tiek sušvelninti – ūkininkai ir fabrikantai pasiryžo kitą savaitę vėl sėsti prie derybų stalo, ieškoti kompromisų.
Galbūt jiems ir pavyks susitarti dėl abiem pusėm priimtinos cukrinių runkelių auginimo ateities, - sakė V. Rinkevičius ir pridūrė: - Jei augintojai pageidaus, KRK gali tarpininkauti derybose, tačiau mes negalime nei vienai, nei kitai pusei komanduoti ir nurodyti, kokį sprendimą jos turi priimti.“
Kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovė Vida Svotienė, nariai Romas Vilionis, Nijolė Krasauskienė ir Aleksandras Stonkus teigė, kad suvalkiečiai tokiomis sąlygomis, kokias siūlo „Arvi cukrus“, runkelių neaugins, verčiau trauktis iš šio verslo, gavus ES kompensacijas.