Klausymuose bus aiškinamasi, kokių veiksmų imasi pareigūnai esant rasizmo
kurstymo bei panašios veiklos požymiams, ar pakankama yra teisinio
reguliavimo bazė, ar įgaliotos institucijos tinkami fiksuoja pažeidimus bei
kaip yra vykdoma jų stebėsena.
Ketvirtadienį posėdyje komitetas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad
„visuomenėje ryškėja neigiamos tendencijos dėl totalitarizmo palikimo
naikinimo, dėl tolerancijos nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms“.
Todėl ŽTK iš esmės pritarė Politinių partijų ir Susirinkimų įstatymų
pakeitimo projektams, kuriais siūloma įteisinti nuostatas, draudžiančias
Lietuvos politinių partijų simbolikoje bei šalyje vykstančiuose
susirinkimuose naudoti nacistinę ir komunistinę simboliką, kuri būtų
suprantama kaip tam tikros politinės partijos asocijavimasis su atitinkama
demokratinei visuomenei nepriimtina ideologija, o taip pat kaip nacistinių
ar komunistinių okupacinių režimų propaganda.
Prezidentas Valdas Adamkus „gėda visai Lietuvai“ pavadinimo Kovo 11-ąją
vykusias skustagalvių eitynes sostinės Gedimino prospektu, kurių metu buvo
skanduojami tautinę neapykantą kurstantys šūkiai. Prezidentas taip pat
pasipiktino „vangia ir pavėluota policijos, o vėliau VRM reakcija į
radikalaus jaunimo eitynes“.
Visuomenėje priekaištauta, esą policija neatliko savo pareigos iškart
sustabdyti ir nubausti skustagalvių maršo dalyvius, tačiau antradienį,
išklausę policijos informaciją apie incidentą, VRM vadovai pripažino, kad iš
esmės pareigūnai reagavo tinkamai, nors policijos veiksmuose ir būta „kai
kurių netikslumų“.
Policijos teigimu, dauguma eitynių dalyvių įstatymų nepažeidinėjo,
antisemitinius ir antirusiškus šūkius skandavo vos keletas iš jų.
Politikai poros šimtų skustagalvių jaunuolių maršą Vilniaus centrinėmis
gatvėmis įvertino kaip provokaciją ir valstybės diskreditavimą.
Šią savaitę policija jau pareiškė įtarimus pirmiems dviem skustagalvių
maršo Vilniuje dalyviams, kiti apklausiami kaip liudytojai. Už tautinės
nesantaikos kurstymą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.