Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos ir kitose ne Europos Sąjungos šalyse gyvenantys lietuviai nuo šiol bus prastesni ne tik už Lietuvoje gyvenančius, bet ir už ES šalyse apsistojusius lietuvius.
Kaip žiniasklaidai patvirtino A.Lydeka, Pilietybės įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę galės turėti praktiškai visi, kas netingi, išskyrus JAV lietuvius. Politikų klanų tarpusavio peštynėse, kuriose ginčijamasi, ar Lietuva, prisistatydama pasauliui, turėtų pabrėžti narystę ES, ar NATO, atpirkimo ožiais ir raupsuotaisiais liko NATO valstybės – JAV – lietuviai.
Konkrečiai, galimybė turėti JAV ir Lietuvos pilietybę užkertama jaunimui, kuris ir išvažiavo į JAV po nepriklausomybės atkūrimo. Daugelis jų tik dabar sulaukė galimybės tapti JAV piliečiais. Ir štai – dovanėlė iš Lietuvos: mums jūsų nereikia, būkite ir supūkite amerikiečiais. Nesvarbu, kad šis jaunimas baigė mokyklas ir, dažnai, universitetus Lietuvoje, kad didžioji dalis jų giminių gyvena Lietuvoje, kad net ir tapę JAV piliečiais, jie tarpusavyje kalba lietuviškai ir bent jau stengiasi šios kalbos išmokyti savo vaikus.
Iš okupuotos Lietuvos iki pat 1990 m. pabėgę tautiečiai galės pretenduoti į pilietybę. Didžioji dalis šių žmonių pilietybę susigrąžino dar iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Tad jie, net jeigu Lietuvoje praleido trejus savo vaikystės metus, tampa lygesni už tuos, kurie iš tėvynės išvyko būdami dvidešimt trejų ar trisdešimties.
Kas yra didesnis pilietis: tautinį kostiumą spintoje laikantis su amerikiniu akcentu šnekantis senukas, Lietuvoje praleidęs keletą metų, ar keliasdešimt sąmoningo gyvenimo metų Lietuvoje išgyvenęs vyras? Priešstata neteisinga, diskriminacinė?
Tai galbūt tada nereikėtų net prasidėti su tokias nuostatas įgyvendinančiais įstatymais. Arba abu jie yra savaip lietuviai, arba Lietuvai nereikia nei vienų, nei kitų.
Pagal Seimo darbo grupės siūlomą Pilietybės įstatymo variantą, ciniškai atsikratoma Lietuvos žmonėmis, pasinaudojusiais laisvos šalies teikiama teise keliauti ir gyventi, kur nori, tačiau nepamiršusiais pareigos išlikti lietuviais. Jie baudžiami už žmogišką, natūralų smalsumą ir galimybių ieškojimą. Taip per lietuvių politikų prizmę suvokta Europos Sąjunga pasidaro labai jau panaši į Sovietų Sąjungą. Praktiškai atsitveriama nuo likusio pasaulio, visi, kurie nepriklauso plačiajai iš broliškų respublikų sudarytai tėvynei, paskelbiami antrarūšiais, priešais ir dekadentais.
Neva tik europiečiai yra privilegijuota klasė. Jei esi lietuvis ir gyveni D.Britanijos kaime, rauni britų runkelius, esi geresnis už tą patį lietuvį, gyvenantį Niujorke ir grojantį simfoniniame orkestre, arba tautietį, laistantį kaktusus Arizonoje.
Gerbiamieji politikai, įsileidžiate į pavojingą ir siauraprotišką elitizmą. Apsvaigę nuo struktūrinių fondų ir komandiruočių į Briuselį Lietuvos įstatymų leidėjai pamiršo, kad egzistuoja ištisas pasaulis, kuris nepriklauso ES – elitiniam europiečių klubui. Jungtinės Valstijos ir Kanada, visos Lotynų Amerikos šalys, Kinija, Japonija, galiausiai čia pat, Europoje, esanti Šveicarija ar Norvegija, nepriklauso ES. Lietuvos politikų provincialusis elitizmas, kai užsipylus akis naryste ES, lengva ranka nurašomi šiose valstybėse gyvenantys lietuviai, niekuo nepateisinamas.
Nereikia nė kalbėti apie valstybes, užtenka žvilgtelėti į JAV valstijas. Kalifornija, viena iš penkiasdešimties JAV valstijų, jei būtų nepriklausoma šalis, pagal savo ekonominę galią užimtų septintą vietą pasaulyje.
Patinka tai mums ar ne, bet ji tikrai yra daug žinomesnė, negu visos trys Baltijos šalys kartu sudėjus. Iki Kalifornijos žinomumo Europos Sąjungoje ištirpusiai Lietuvai – tik „integruotis“ ir „integruotis“. Kalifornijoje gyvena ir garsiausiu Amerikos imigrantu vadinamas šios valstijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris, beje, iki šiol išlaikęs dvigubą – JAV ir Austrijos – pilietybę.
Kiekvienam tikram lietuviui patriotui turėtų nubėgti šiurpuliukai per nugarą pagalvojus, kad vieną dieną Kalifornijos gubernatoriaus pavardė galėtų būti ne Schwarzeneggeris, o koks nors Juodaitis. Ir tik nereikia dejuoti, kad jo pavardės neištars ir dėl to nerinks. Užtenka ištarti tą patį Schwarzeneggerį.
Lietuvių Amerikoje tikrai nemažai. Jau dabar turime Saulių Anužį – didelės Mičigano valstijos Respublikonų partijos vadovą nuolat dalyvaujantį sprendžiant aukšto lygio JAV valstybinius reikalus. Tačiau neteko girdėti, kad kam nors Lietuvoje pernelyg rūpėjo S.Anužio patarimai ar įtaka.
Galbūt padėtis pasikeistų, jei turėtume dešimt anužių?
To niekada neįvyks, jei patriotiškai nusiteikę JAV lietuviai ir toliau liks gyventi su žaliomis kortomis ir atsisakys tapti JAV piliečiais. Nuolatiniai rezidentai ne tik neturi teisės balsuoti, bet ir negali dirbti daugelio su valstybės valdymu susijusių darbų. Jie turi daug daugiau pareigų nei teisių. Tokia yra JAV sistema, skatinanti tapti šios emigrantų šalies piliečiais.
Visiškai su sveiku protu prasilenkiama, kai ruošiamasi įtvirtinti galimybę JAV gimusiems lietuvių vaikams tapti Lietuvos piliečiais, tačiau tokia teisė atimama iš jų tėvų. Pastariesiems nebus jokios paskatos auginti vaikus lietuviais, jeigu pati Lietuva iš jų gimdytojų atims pilietybę.
Atrodo, kad labai greitai pamiršome, kad Lietuvos ir kitų mažų valstybių likimas didele dalimi priklauso ne vien nuo tarpusavyje besiriejančių vietinio masto politikų, bet nuo didžiųjų valstybių užgaidų ir sprendimų. 1939-aisiais nepadėjo nei klestinti Lietuvos ekonomika, nei to laikotarpio standartais išsilavinę šalies piliečiai ir valstybės vyrai. Lietuvos valstybės kuriam laikui tiesiog neliko.
Istorijos pamokos neišmokę politikai nori, kad Lietuvoje gimęs ir užaugęs jaunimas taptų amerikiečiais, o ne Amerikos lietuviais, nė nesusimąstydami, kad galbūt prie ateities molotovų ir ribbentropų derybų stalo bus Lietuvoje gimęs, bet JAV užaugęs sprendimus priimančių vadovų patarėjas Petraitis ar Jonaitis, kuris lemtingu momentu pasakys: „Šefe, tai ir mano Tėvynė, lygiai kaip ir JAV“. Primityvu, bet logiška. Kodėl mes tokia lengva ranka atsisakome saviškių, kodėl neskatiname lietuvių daryti karjeros JAV, Šveicarijoje, Kinijoje, leidžiant jiems pasilikti lietuvišką pasą?
Nežinia, kuris reikiamu momentu padės Lietuvai naudinga linkme pakreipti svarbias derybas: Lietuvos užsienio reikalų ministras ar lietuvių kilmės JAV Užsienio reikalų ministerijos atstovas? Savo žmonių svarbą galingiausios pasaulio valstybės valdymo struktūrose puikiai suprato meksikiečiai. Nors ir bijojo „protų nutekėjimo“, nors ir spyriojosi, bet 1998 m. panaikino draudimą įgyti Meksikos piliečiams antrąją pilietybę.
Iki šiol Meksika stengiasi privilioti seniai JAV piliečiais tapusius išeivius, kad tik šie susigrąžintų prarastą pilietybę. Meksikiečių argumentai paprasti: iš išeivių tikimasi finansinės naudos ir pagalbos darant įtaką galingiausiai pasaulio valstybei. Ir nors ištisos kartos meksikiečių seniai gyvena kaimyninėje JAV, vis dėlto ir jiems pilietybė reiškia specialų santykį su protėvių žeme ir duoda papildomą paskatą į ją žiūrėti visai kitomis akimis. Būkime ūkiškai tiesmuki: nejaugi Lietuvai nereikia nei emigrantų pinigų, nei įtakos?