Debatai kilo priiminėjant naujos redakcijos Kūno kultūros ir sporto
įstatymą. Kiek anksčiau svarstant įstatymą iš jo pavadinimo ir kai kurių
straipsnių dingo žodžių junginys „kūno kultūra“. Tai nepatiko vienam iš
įstatymą ruošusių parlamentarų, socialdemokratui Algimantui Salamakinui.
„Išties manyčiau, kad buvo padaryta klaida, kada svarstymo metu iš
įstatymo pavadinimo ir toliau iš kai kurių straipsnių buvo išbrauktas žodis
„kūno kultūra“. (...) Mes siauriname sporto funkciją. Sportas nesusideda
vien iš profesionalaus sporto ar aukšto meistriškumo sporto. Yra ir kūno
kultūra. Kūno kultūros pamokėlė mokykloje ar pamoka mokykloje, aukštojoje
mokykloje, Kūno kultūros akademijoje...“, - plenariniame posėdyje kalbėjo
politikas.
Tuo metu „darbietis“ Vydas Gedvilas manė, jog sporto sąvoka apima ir kūno
kultūrą, todėl toks informacijos perteklius teisės akto pavadinime esą nėra
reikalingas. Tačiau seimūnai vis tik stojo A.Salamakino pusėn ir nusprendė,
jog pavadinime turi būti užrašytos abi sąvokos.
Parlamentarai ketvirtadienį galutinai priėmė naujos redakcijos Kūno
kultūros ir sporto įstatymą, kuriuo reglamentuojama sporto federacijų
veikla, licenzijavimas, o laimėjimų pasiekusiems sportininkams skiriama 1,5
vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio mėnesinė renta.
Rentos nebūtų mokamos, jeigu sportininkas buvo sučiuptas vartojęs
dopingą, jam yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis arba jis neatsisako
valstybinės pensijos.
Rentų skyrimas buvo pagrindinis parlamentarų ginčo objektas. Darbo grupė
siūlė, jog rentos būtų mokamos net ir tuomet, jeigu asmuo dirba ir užsidirba
atlyginimą sporto srityje. Tam ypač priešinosi konservatorius Saulius
Pečeliūnas, kurio nuomone, sportininkų garantijos negali būti didesnės nei
signatarų.
„Tiesiog atkreipsiu jūsų dėmesį į skaičius - 1,5 VDU yra virš 3 tūkst.
litų. Signataro renta yra pririšta prie kitos bazės ir dabar yra 2,1 tūkst.,
turbūt taip. (...) Prie to dar pridėkite, ką aš anksčiau kalbėjau, kad kai
kurie iš jų galės ir dirbti, ir tai gauti. Tada ir sudėkime prioritetus, kas
atkūrė valstybę, kas ją garsino ir kas yra svarbiau. Sovietmečiu mūsų
sportininkai valstybę irgi garsino, bet, deja, jie atkurti negalėjo“, -
pasipiktinimo neslėpė S.Pečeliūnas, kuris pats yra Kovo 11-osios
Nepriklausomybės akto signataras.
Tačiau konservatoriaus pozicija liko neišgirsta ir nuo šiol nugalėtojų
taures įvairiose varžybose iškovoję sportininkai galės dirbti sporto srityje
bei kartu gauti valstybės skiriamą rentą. Tuo metu dirbantis signataras į
visą rentą pretenduoti negali.
Ankstesnis Kūno kultūros ir sporto įstatymas buvo priimtas prieš 11 metų.