Antradienį parlamentarai pritarė trims skirtingiems konservatorių,
Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios koalicijos pasiūlymams mokytojų
atlyginimus didinti jau šį pavasarį ir nelaukti rugsėjo 1-osios, kai darbo
užmokestis, kaip numatyta, kils 20 proc.
Konservatoriai mokytojų algas siūlo kelti 25 proc. nuo balandžio, o lėšų
tikisi rasti apkarpius valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukus
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei apribojus
valstybinių institucijų turto įsigijimą. Tam, konservatorių skaičiavimais,
reikėtų papildomų 190 mln. litų.
Liberalų sąjūdis siūlo pedagogų algas didinti 20 proc. nuo gegužės
1-osios paėmus trumpalaikę valstybės paskolą. Valstybei tektų skolintis apie
200 mln. litų.
Valdantieji žada 5 proc. darbo užmokesčio didėjimą nuo balandžio 15
dienos. Šiam pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras G.Kirkilas, jam
įgyvendinti papildomai reikėtų 46-47 mln. litų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu
aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei
mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS)
dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė
susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo
alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos
2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą
ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios paskelbė
neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais
metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20
proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, ketvirtadienį streikavo 31
bendrojo lavinimo mokykla.