Videonaujienose
žiūrėkite reportažą.
Vilniaus apygardos teismas
ketvirtadienį buvusį sostinės merą
Artūrą Zuoką ir „Rubicon
group“ atstovus pripažino kaltais.
Generalinei prokuratūrai pavyko pasiekti, kad prieš tai
išteisintas Liberalų ir centro sąjungos lyderis ir verslininkai
būtų nuteisti - pareigūnai buvo apskundę palankų politikui ir
verslininkams nuosprendį.
Apygardos teismo nuosprendis reiškia,
kad A.Zuokas greičiausiai jau kitą savaitę turės palikti Vilniaus
miesto tarybą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos
pirmininkas Zenonas Vaigauskas lrytas.lt sakė, kad politikas gali
pasitraukti pats arba bus pašalintas artimiausiame komisijos
posėdyje.
Tiesa, A.Zuokas galės dalyvauti
rinkimuose į Seimą, jeigu sumokės jam skirtą baudą ir nurodys
teistumą kandidatuodamas į Seimą.
Nuteisti A.Zuoką ir „Rubicon group“ atstovus prokurorai apygardos teismo
prašė jau trečią kartą - tiek kartų ši byla apeliacine tvarka dėl sostinės
mero rinkimų 2003-ųjų pavasarį buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Generalinė prokuratūra siekė, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl
tuomečio Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimo, jo laisvės
neteisėto atėmimo.
A.Zuokui skirta 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5
tūkst. litų) bauda.
Kaltais pripažinti ir verslo įmonių grupės
„Rubicon group“ vadovas Andrius Janukonis ir bendrovės „Ogmios astra“ valdybos pirmininkas Darius Leščinskas. A.Janukoniui skirta 12,5 tūkst. litų bauda.
A.Zuokas ir A.Janukonis buvo pripažinti kaltais dėl V.Drėmos papirkimo. Kitus kaltinimus, šio tarybos
nario laisvės apribojimo organizavimu ir dėl nurodymo rinkti duomenis apie
V.Drėmos privatų gyvenimą, teismas atmetė.
A.Zuokas ir kiti nuteistieji žada
teismo sprendimą skųsti Aukščiausiajam teismui. Liberalcentristas
prisipažino, kad baudą gali sumokėti jau dabar ir džiaugiasi, kad
nebuvo apribota jo laisvė. Jis ir toliau galės likti politikoje.
„Nelaikau šio nuosprendžio
nepalankiu man. Nesijaučiu nei nuteistas, nei
išteisintas. Bauda
už nusikaltimą, kuris esą galėjo būti įvykdytas, yra
kažkoks
nesusipratimas. Dėl tolesnio mano statuso partijoje tarsiuosi su
jos
nariais ir atsižvelgsiu į jų nuomone, o mano likimo
savivaldybės taryboje
klausimą turi išaiškinti teisininkai.
Šiuo klausimu kol kas nieko negali
pasakyti“, - BNS
ketvirtadienį nuosprendį ir ateities perspektyvas
komentavo
A.Zuokas.
D.Leščinskas buvo kaltinamas V.Drėmos papirkimu ir trukdymu šiam tarybos
nariui pasinaudoti rinkimų teise. Vairuotojas S.Navikas buvo teisiamas už
V.Drėmos neteisėtą laisvės atėmimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise bei
duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimą.
Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.
Nukentėjusiuoju buvusio Vilniaus mero A.Zuoko baudžiamojoje byloje
pripažintas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys V.Drėma atsisakė
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) prieš A.Zuoką duotų parodymų. Jis prašė
remtis teisme duotais parodymais.
Šiemet birželio 11 dieną sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senaties terminas dėl trijų kaltinimų - trukdymo pasinaudoti rinkimų teise,
neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą
rinkimo.
Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties
terminas už šias veikas - 5 metai.
Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu,
laikomas apysunkiu nusikaltimu - 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties
terminas - 8 metai.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasario 4 dieną A.Zuoką
ir kartu su juo teistus „Rubicon group“ atstovus D.Leščinską, A.Janukonį bei
„Rubicon group“ vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl trukdymo
pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.
Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį
skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.
Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Šis bylą
grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą
išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė
prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.
2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė
septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį
atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam
Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu „Rubicon group“ susijusiems
asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs
Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso
pažeidimų - neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios
instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos
formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti
sprendimą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais
A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų
už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A.Janukoniui
per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkst.
litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs
pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus
architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas
avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos
teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, jog esą V.Drėmos
balsas kainavo „daugiau nei 100 tūkst. litų“.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.
Išteisintas politikas yra atsisakęs duoti bet kokius parodymus teismui.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų
politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų
Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.