Tuo metu atvykstančių užsieniečių skaičius nuosekliai didėja. Maža to,
jei anksčiau pirminis užsieniečių atvykimo motyvas buvo meilė, tai
pastaruosius ketverius metus ją pakeitė ekonominiai motyvai.
Kaip penktadienį vykusioje konferencijoje Seime pasakojo Migracijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktoriaus
pavaduotojas Dainius Paukštė, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES)
metais buvo išduota 6,4 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje,
2006-aisiais metais skaičius išaugo iki 8,8 tūkst., o pernai - iki 12,4
tūkst. užsieniečių.
2004-aisiais didžiuma užsieniečių (46 proc.) į Lietuvą vyko vedami meilės
ir vedybų, dirbti atvyko 34 proc. Tačiau jau praėjusiais metais į pirmąją
vietą išsiveržė ekonominiai motyvai - apie 52 proc. prašiusiųjų leidimo
apsistoti Lietuvoje atvyko dirbti ir 35 proc. leidimų buvo išduota šeimų
susijungimo pagrindu.
Pernai per pirmuosius du mėnesius užsieniečiams buvo išduota 1,6 tūkst.
leidimų gyventi, šiemet per tą patį laikotarpį - 2,5 tūkst.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Eksporto ir investicijų skatinimo
departamento direktoriaus Petro Šimeliūno duomenimis, ekonominiai imigrantai
į Lietuvą daugiausia atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, šiek tiek iš
Moldovos.
Dauguma iš 400 tūkst. Lietuvą per nepriklausomybės laikotarpį palikusių
piliečių, pasak D.Paukštės, taip pat gali būti vadinami ekonominiais
migrantais.
„Kol kas tendencijos imigracijos srityje neigiamos, o didėjantis
ekonominių imigrantų srautas į Lietuvą priklauso tik nuo darbdavių vykdomos
apmokėjimo už darbą ir darbo jėgos įvežimo politikos. Pagrindinė mūsų bėda
ta, kad emigraciją mažinančios priemonės vykdomos sau, o imigraciją
reguliuojančios - sau. Kol šios dvi vienos monetos pusės - emigracija ir
imigracija - nebus priklausomos viena nuo kitos, teigiamų rezultatų laukti
nėra ko“, - kalbėjo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas.
Valdininkas citavo viename dienraštyje išspausdintą žurnalisto pokalbį su
autotransporto įmonės vadovu, kuris yra įdarbinęs keletą baltarusių. Įmonės
vadovas baltarusius įvardijo kaip neturinčius didelių pretenzijų ir
nenorinčius pernelyg didelės algos, tuo metu lietuviai esą kelia daug
reikalavimų.
„Vadovaujantis tokia geležine logika darytina išvada: darbdavys tiesiog
suinteresuotas, kad bet kurią darbo vietą Lietuvoje užimtų imigrantas iš
trečiosios šalies. Gali mažiau mokėti už darbą, gaunamas didesnis pelnas.
Tai akivaizdžiai skatina emigraciją“, - sako D.Paukštė.
Jo teigimu, Lietuva turėtų įvesti užsieniečių integracijos mokestį ir
taikyti jį tol, kol migracijos saldo bus neigiamas - tai yra kol
išvykstančiųjų skaičius didesnis nei grįžtančiųjų. D.Paukštė pateikė
Izraelio ir Singapūro pavyzdžius - šiose šalyse, jeigu darbdavys nusprendžia
atsivežti darbo jėgos iš kitos šalies, jis sumoka valstybei užstatą. Jeigu
užsienietis nutaria pasilikti, sukuria ten šeimą, tuomet užstatas atitenka
valstybei. Kitaip tariant, toks darbdavys nebus suinteresuotas, kad jo
darbuotojas liktų šalyje.
Pasak D.Paukštės, atsivežęs užsienietį darbdavys išsprendžia savo
problemą, bet sukelią jų visuomenei ir valstybei, nes užsienietis turi būti
integruojamas į visuomenę. „Kodėl visuomenė turėtų dengti išlaidas savo
sąskaita, o ne darbdavys?“, - retoriškai klausė pareigūnas.
„Patirtis rodo, kad kol bus galimybė atsivežti pigesnę darbo jėgą, tol iš
Lietuvos žmonės bėgs. Kai užsienietiška darbo jėga pasidarys brangesnė nei
lietuviška, pastarieji pradės grįžti į tėvynę. Beje, šiandien jau ir patys
darbdaviai pripažįsta: mes išvijome iš Lietuvos žmones“, - sakė Migracijos
departamento pareigūnas.