Kaip BNS informavo opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija
Baltraitienė, po dokumentu parašus suraitė penki socialdemokratai, po vieną
valstietį liaudininką ir liberalcentristą bei maždaug šeši socialliberalai.
Valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai,
liberalcentristai, socialliberalai ir Pilietinės demokratijos partija,
kuriai vadovauja nepasitikėjimo sulaukęs parlamento vadovas.
Pasak „darbiečių“ vadovės Seime, penktadienį nepasitikėjimo tekstas dar
keliavo tarp seimūnų, tačiau surinktų parašų kiekis jau viršija būtiną
skaičių - 29 arba vieną penktadalį parlamentarų. Iš opozicinių frakcijų
nuversti V.Muntianą panoro daugiausia „darbiečiai“, „Tvarkos ir teisingumo“
frakcijos nariai bei liberalsąjūdiečiai.
Tuo metu konservatoriai savo verdiktą žada pasakyti kitą savaitę ir
tikisi, kad iki to laiko V.Muntianas atsistatydins pats. Atsistatydinti
Seimo pirmininką skatina ir „darbiečiai“, liberalsąjūdiečiai, „tvarkiečiai“
bei Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovai. Pastarieji, pasak partijos
pirmininko pavaduotojo Algirdo Monkevičiaus, bendravo su pilietininkais ir
prašė „pasikalbėti“ su V.Muntianu, kad šis trauktųsi savo noru.
Tuo metu pats parlamento vadovas kol kas trauktis neketina, bet sako per
Velykų šventes ir kitas laisvas dienas „išstudijuos visą tą situaciją“ ir
padarys išvadas.
Nepasitenkinimas V.Muntianu kilo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė
informacija, jog Seimo vadovas figūruoja Kauno savivaldybės ir Kauno
apskrities korupcijos byloje, kurioje šiuo metu atliekamas ikiteisminis
tyrimas.
V.Muntianas buvo užfiksuotas mokantis pinigus šiuo metu suimtam Kauno
apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui, teigta, jog pinigai
skirti atsilyginti už sklypo, esančio Kėdainių rajone, padalijimą ir žemės
paskirties pakeitimą.
Seimo pirmininkas sako, jog 2 tūkst. litų sumokėjo kompensuodamas
V.Vizbaro išlaidas, nes pastarasis neva V.Muntiano prašymu surado dalijamo
sklypo projektą padariusią įmonę ir šiai iš pradžių sumokėjo savais
pinigais, kuriuos V.Muntianas esą tiesiog grąžino.
Minėtas sklypas nėra V.Muntiano nuosavybė, jis priklauso Kėdainiuose
žinomam verslininkui Vilhelmui Grūdei. Nepasitikėjimą inicijavę
parlamentarai teigia, jog V.Grūdė yra geras Seimo pirmininko draugas.
Sklypas buvo skirtas parduoti Seimo pirmininko svainiui Algimantui
Vasiliauskui.
Seimo vadovas penktadienį žurnalistams sakė, jog jis su V.Vizbaru žodžiu
sudarė civilinę sutartį, todėl nieko blogo tame nematąs.
„Taigi žodinė sutartis, civilinė žodinė sutartis, iki 5 tūkst. litų.
Egzistuoja toks dalykas ir jinai yra pilnai įgyvendinta iš mano pusės. Ir
antros pusės, ar buvo ta mano sutartis įgyvendinta pilnai, galima
pasiklausti“, - sakė V.Muntianas.
Nepasitikėjimą parlamento vadovu gali pareikšti ne mažiau nei 29
seimūnai, tačiau siekiant jį atstatydinti reikia surinkti ne mažiau nei 71
balsą. Iš viso Seime yra 141 vieta.
V.Muntianas buvo išrinktas į Seimą kaip Darbo partijos, kuri dabar
inicijuoja jam interpeliaciją, narys. Vėliau jis tapo Darbo partijos lyderio
Viktoro Uspaskicho aršiu oponentu ir ėmė vadovauti Pilietinės demokratijos
partijai, kurios pagrindą sudarė atskilę nuo Darbo partijos buvę jos nariai.