Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) tarptautinės Žemės dienos proga vyko konferencija „Klimatas ir Žemė“, kurioje mokslininkai apžvelgė klimato kaitos įtaką augalininkystės plėtrai, miškams, sodininkystei, dirvožemiui.
Kaip sakė LŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas dr. Sigitas Lazauskas, šiltėjantis klimatas sukelia sausras, dirvožemio degradaciją, nelygią žemės ūkio konkurenciją su pramone ir miestais dėl žemės ir vandens išteklių.
Vienam pasaulio gyventojui tenkantis javų pasėlių plotas vis mažėja ir greitai sieks vos 10 arų. Nesulaukusi naujojo derliaus žmonija išgyventų tik du mėnesius. Pagal įvairias hipotezes klimato šiltėjimo prognozės skiriasi: teigiama, kad vidutinė temperatūra gali pakilti nuo +1,5 °C net iki +6 °C. Tačiau, kad galėtų vykti priešingas reiškinys – atšalimas, mokslo duomenys nerodo.
Taigi visiems, tarp jų ir žemdirbiams, teks prisitaikyti prie šiltesnių orų. Pasak dr.S.Lazausko, klimato kaita veikia pasaulio pasėlių struktūrą, o tai keičia ir produkcijos kainas. Didėja sausringumas, nors šia prasme Lietuvai prognozės nėra tokios blogos, mes nepatenkame į zoną, kur galimos labai stiprios sausros.
Tačiau vadinamųjų „karščio bangų“ gali pasitaikyti. „Šylant klimatui mūsų šalyje prognozuojamos švelnios žiemos, šilti ir sausi antroji vasaros pusė ir ruduo, pavasaris – panašus kaip dabar. Vegetacijos laikotarpis tampa šiltesnis ir ilgesnis. Toks klimatas palankesnis auginti kukurūzus, sojas ir saulėgrąžas.
O pietų Europoje dėl drėgmės stokos auginti šiuos augalus bus sudėtingiau. Jei vidutinė oro temperatūra pakils apie 2 °C, galime tikėtis gana neblogo kukurūzų grūdų derliaus. Ilgesniu vegetacijos laikotarpiu pajėgūs pasinaudoti žolynai. Tai palanku ir žieminiams javams bei rapsams, cukriniams runkeliams. Sausringesnės vasaros nėra palankios bulvėms, nes jos jautrios drėgmės režimui“, - sakė dr.S.Lazauskas.
Šiltėjant orams keičiasi ir kenkėjų bei ligų geografinis pasiskirstymas. Atsiranda naujų ligų ir kenkėjų rūšių, kurios anksčiau nebuvo būdingos mūsų regionui. Švelnios žiemos palankios jiems daugintis ir išlikti.
Dėl klimato kaitos žemdirbiai bus priversti palaipsniui keisti taikomas augalininkystės technologijas, pavyzdžiui, reikės daugiau trąšų, nes per žiemą daugiau maisto medžiagų iš dirvos lietus išplauna į gilesnius sluoksnius.
„Jei po kurio laiko pasirodys, kad klimatas nešyla, grįžti prie seniau įprastų normų bus skausminga, nes jau dabar mūsų šalyje yra daug pietinės kilmės augalų veislių, kurios pamažu išstumia senąsias vietines“, - sakė dr.S.Lazauskas.
Apie pavasario darbų pradžią laukuose, sėjos laiką seniau žemdirbiai spręsdavo pagal gamtos fenofazes, t.y. pagal tai, kada kokie miško ir laukiniai augalai sužaliuodavo, pražysdavo. Šiltėjant klimatui pasikliauti vien fenologiniais reiškiniais vargu ar patikima. Pavyzdžiui, šiemet miške lazdynai ėmė žydėti sausio pabaigoje. Tačiau tokiu metu važiuoti į laukus tikrai dar per anksti.
Per pastarąjį šimtmetį nuo 1,8 °C iki 4 °C pakilusi vidutinė oro temperatūra neišvengiamai turi įtakos ir mūsų miškams.
Šiltėjantis klimatas juos veikia panašiai kaip ir žemės ūkio augalus. „Švelnios ir mažai snieguotos žiemos mažina apsaugines miško funkcijas, sunkina eksploatacijos sąlygas. Dėl klimato šiltėjimo miškuose keičiasi rūšys, gausiau plinta ligos ir kenkėjai, daugėja mikroorganizmų ir medieną pūdančių grybelių.
Gali būti daugiau ekstremalių reiškinių (audrų, liūčių, sausrų), kurie pridaro nuostolių. Didėja dirvožemio degradacija, keičiasi nusistovėjusios ekosistemos, nes kai kurios vietinės rūšys nyksta, o jų vietą užima nebūdingos rūšys“, - sakė Lietuvos miškų instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinčius.
Sausros buvo viena pirminių masinio eglynų žuvimo priežasčių, nes jos nusilpnino medžius, kuriuos užpuolė kenkėjai žievėgraužiai tipografai. Jei ir toliau klimatas šils, eglynai iš Lietuvos trauksis. Mišrių miškų zoną keis miškastepė, o ilgainiui – stepė. Tokios yra tolimos ateities prognozės. Šylant klimatui didėja ir miškų gaisringumas.
Galima teigiama šiltėjančio klimato pasekmė – didėsiantis miškų produktyvumas. „Keičiantis sąlygoms, reikės naujos miško išteklių tvarkymo praktikos“, - sakė prof. R.Ozolinčius.
„Klimato pokyčiai neleidžia atsipalaiduoti sodininkams“, - sakė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr.Nobertas Uselis. Sodų plėtrą labiausiai riboja ne šiluma, o priešingai – šalčiai ir šalnos. Taigi juokais galima pasakyti, kad bananų ar apelsinų lietuviai dar negalės auginti.
Labai šaltos žiemos, kurių periodiškai pasitaiko, iššaldo arba stipriai pašaldo vaismedžius. Pavyzdžiui, ypač šaltą 1939-1940 metų žiemą Lietuvoje iššalo net 82 proc. sodų. Pasak dr.N.Uselio, nors klimatas šiltėja, stiprių vėlyvųjų šalnų, kurios itin nepalankios vaismedžiams ir uogynams, dažnai pasitaiko.
Tokios šalnos padaro daug nuostolių. Tad auginant sodus labai svarbu atsižvelgti į reljefą ir parinkti jiems tinkamas vietas, pasirinkti šalčiams atsparius poskiepius, veisles. Būtinos apsaugos nuo šalnų priemonės. Lietuvoje pagal klimatą sodininkystei palankiausias vidurio regionas.