„Suprantu, prieš ką einu, bet sutiksiu savo likimą aukštai iškelta galva,
ištiesta nugara ir su vidine stiprybe žmogaus, kuris yra tikras dėl savo
likimo“, - sakė Magdi Allamas.
Per Velyknakčio budėjimą Šv.Petro bazilikoje, kuris buvo transliuojamas
visame pasaulyje, popiežius netikėtai pakrikštijo Egipte gimusį 55 metų
M.Allamą, kuris gavo Christiano krikšto vardą.
Jo atsivertimas į krikščionybę buvo laikomas paslaptyje ir tik mažiau nei
valanda prieš krikštą Vatikanas apie tai paskelbė savo pareiškime.
Sekmadienį laikraštyje „Corriere della Sera“, kuriame dirba redaktoriaus
pavaduotoju, M.Allamas rašė: „Blogio šaknis yra įgimta islamui, kuris yra
fiziologiškai smurtinis ir istoriškai konfliktinis“.
M.Allamui, kuris tvirtai remia Izraelį ir kurį vienas Izraelio laikraštis
kartą pavadino „musulmonu sionistu“, po grasinimų buvo paskirta policijos
apsauga. Ypač daug grasinimų jis sulaukė po to, kai kritikavo Irano poziciją
Izraelio atžvilgiu.
M.Allamas sakė, jog nuolat klausdavo savęs, kodėl tas, kuris kovojo už
„nuosaikų islamą“, buvo „pasmerktas mirti islamo vardu ir remiantis Korano
įteisinimu“.
Jo atsivertimas, kurį jis pavadino laimingiausia savo gyvenimo diena,
įvyko vos dvi dienos po to, kai „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas
apkaltino popiežių dalyvaujant „naujame kryžiaus žygyje“ prieš islamą.
Vatikanas, regis, stengiasi atremti islamiškojo pasaulio kritiką dėl šio
atsivertimo.
„Atsivertimas yra asmeninis reikalas, asmeninis dalykas, ir tikimės, kad
šio krikšto islamas neigiamai neinterpretuos“, - vienam italų laikraščiui
sakė kardinolas Giovanni Re.
Vis dėlto itin viešas M.Allamo krikštas šokiravo Italijos musulmonų
bendruomenę ir kai kurie jos lyderiai atvirai klausė, kodėl Vatikanas taip
nusprendė.
„Mane stulbina tas didelis dėmesys, kurį Vatikanas suteikė šiam
atsivertimui, - sakė Italijos islamiškosios religinės bendruomenės
viceprezidentas Yaha Sergio Yahe Pallavicini. - Kodėl jis negalėjo to padaryti savo parapijoje?“
Dar vienas mirties nuosprendis
M.Allamas, kuris yra parašęs ne vieną knygą, sakė suprantantis, kad jo
atsivertimas tikriausiai išprovokuos „dar vieną mirties nuosprendį už
atsimetimą“ nuo islamo.
Tačiau jis teigė, jog nori rizikuoti, nes „pagaliau per dieviškąją malonę
pamatė šviesą“.
2006 metais M.Allamas teisino popiežių dėl jo kalbos Rėgensburge
Vokietijoje, kurioje, kaip atrodė daugeliui musulmonų, islamas buvo
vaizduojamas kaip smurtinis tikėjimas.
Jis sakė, kad sprendimą atsiversti priėmė po ne vienus metus trukusių
vidinių ieškojimų, ir tvirtino, kad Katalikų Bažnyčia buvo „pernelyg atsargi
dėl musulmonų atsivertimo“.
Sekmadienio rytą per Velykų mišias, kelios valandos po M.Allamo
pakrikštijimo, popiežius, jo pavardės nepaminėdamas, kalbėjo apie
tebesitęsiančius atsivertimo į krikščionybę stebuklus du tūkstantmečiai po
Kristaus prisikėlimo.
Vatikano pareiškime dėl M.Allamo atsivertimo sakoma: „Katalikų Bažnyčiai
kiekvienas žmogus, kuris prašo krikšto po nuodugnių asmeninių paieškų,
visiškai laisvai pasirinkęs ir atitinkamai pasirengęs, turi teisę jį
gauti“.
Pareiškime sakoma, kad visi tikėjimo naujokai yra „taip pat svarbūs Dievo
meilės akivaizdoje ir laukiami Bažnyčios bendruomenėje“.